2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

su nuostaba pamatai

.. "tomis akimirkomis, kai gynybiniai tavo mechanizmai ima silpnėti ir svyruoti, netikėtai tau nuo akių nukrinta uždanga, ir tu su nuostaba pamatai, kad aplink yra žmonių, urie iš tikrųjų mato, girdi ir jaučia vienas kitą, kad šie žmonės iš tiesų išgyvena ir laimę, ir džiaugsmą, ir šie jausmai yra visiškai tikri.

šis pamatymas gali ne juokais tave sukrėsti ir nuliūdinti.

..tu imi suvokti, kad tau nepadės nei tavo laimėjimai, nei tavo išskirtinumas.. kaip didžiausia vertybė tau prieš akis iškyla žmogiškumas ir paprastumas, kuriame slypi nuostabus gebėjimas patirti tikrus žmogiškus jausmus. kai išmoksti priimti žmogišką paprastumą, tavo sugebėjimai tampa ypatingi. jie neturi nieko bendra nei su tavo verte, nei su meile.

tavo kelias namo iš tikrųjų prasideda nuo tada, kai tu bendraudamas su aplinkiniais nustoji naudotis jais, kad palaikytum netikrajį, susikurtąjį savo 'aš', ir pradedi žiūrėti į juos kaip į veidrodžius, kuriuose gali atrasti tikrąjį savo 'aš'." ...

[citata: O. ir D. Lapinai "Ten ir atgal"]

turėjau sulaukti vos ne 25 metų, kad tai suvokčiau.. nerealu..

jau baigiau šią knygą, tai negalėjau dar į lentyną padėti, kol su jumis nepasidalinau šia mintim.. dabar paėmiau A. Baricco "Homeras, Iliada".. taigi, nieko bendra su vaikais ;-)

Komentarų nėra: