2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

e-shop

net pralinksmino e-parduotuvės nuotraukos.. kokie aruodai fantazijos pas žmones, kad net linksma darosi.. ir mergaitės kasos, išsiuvinėtos ant gėlėtos pagalvės, ir karūnuota princesė taip užkrečiamai besijuokianti ir pasislėpusi už aukštyn kojom skaitomos knygos, ir king-size šokolado plyta vaikiuko rankose.. triušis su keliaujančiais žirniais ir pametusi galvą klajojanti rūkanti moteris ir dar daug visko..






2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

gal į teatrą su vaikais?

su dukruliu atidarėm teatro sezoną.. didelis malonumas su tokiu paaugintu vaikiuku kur nors pakeliauti.. taigi. pirmai pradžiai aplankėm Stalo teatro Avinėlio kelionė. įspūdžiai teigiami. dabar rezgu mintis, kas galėtų būti toliau.

pasirinkimas toks:
Peliukas gitaroje - gruodžio 12 d.

,,Peliukas gitaroje“ - tai muzikinis spektaklis visai šeimai, kuriame vaidina Sibiro lėlių meistro - Vladimiro Zacharovo ypatingos plastikos lėlė - Peliukas. Atkeliavęs 4000 kilometrų iš Tomsko miesto ir kvepiantis kedro medžiu, Peliukas kartu su gyvai muzikuojančiu gitaristu kuria istoriją: kartą gražioje pievoje gyveno Peliukas. Jis džiaugėsi saulės šiluma, klausėsi paukščių čiulbėjimo, varlių kvarkimo, o šiltomis vasaros naktimis regėdavo sapnus apie meilę. Bet vieną dieną atvažiavo traktoriai ir pavertė pievą asfaltuota dykyne. Peliukas iškeliavo į platųjį pasaulį. Atvykęs į miestą apsigyveno muzikos garsų karalystėje - instrumentų parduotuvėje...
Scenoje nepamatysime nei virš rugių lauko skraidančių paukščių, nei šokuojančių varlių, nei traktorių, atvykusių ardyti nuostabaus Peliuko pasaulio, nei griežto parduotuvės direktoriaus... Visa tai sukuriama pasitelkiant lėlės plastiką, muzikos garsus ir paprastus kasdienius daiktus."

Kas tas Grufas? - pagal mūsų tėtuko mėgiamą knygutę. Lapkričio 27 d.

„Kas tas Grufas?“ - vienos dalies spektaklis vaikams nuo 2 iki 7 metų pagal anglų rašytojos Julia Donaldson ir iliustratoriaus Axel Scheffler knygą „Grufas“. Parašyta 1999 m., tais pačiais metais apdovanota aukso medaliu Nestle Smarties Book Prize kategorijoje – knygos vaikams nuo 0 iki 5 metų. Iki šiol išleista 3,5 miliojono egzempliorių tiražu, išversta į 31 kalbą.
Yra sakoma „baimės didelės akys“. Kiekvienas žmogus turi įvairių baimių ir daugelis bijo su jomis kovoti. Augdami vaikai turi įvairiausių baimių. Ir kuo jie toliau auga, tuo baimių daugėja. Jeigu su jomis nekovoji, jos gali tave nugalėti. Šiuo spektakliu jo kūrėjai nori paneigti posakį „baimės didelės akys“."

Keistuolių teatro Mamulė Mū - lapkričio 28 d.

"Keistuolių teatro spektaklis "Mamulė Mū" - tai pasakojimas apie labai skirtingų būtybių draugystę.
Karvė Mamulė Mū (Aldona Vilutytė, Vesta Šumilovaitė) - romantikė ir avantiūristė, nepabūgusi net į medį įsiropšti. Kita ūkio gyventoja - žvali, aikštinga ir ištikima Varna (Marija Korenkaitė), priešingai nei jos avantiūristė bičiulė, tvirtai stovi, tiksliau - tupi, ant žemės.
Pasaką apie iš pirmo žvilgsnio neįmanomą draugystę seka šmaikštuolis Ūkininkas (Vaidotas Žitkus), kuriam talkina linksmas jaunųjų ūkininkų orkestrėlis. "

info iš:
www.keistuoliai.lt
www.staloteatras.lt
www.vmt.lt

2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

kaip noris būti nežemiškai gražiai



Wonderful exhibit on Korean Photography at Paris-Beijing Gallery.
Photos above : Kyung Soo.
pirouetteblog

pasiilgau nekasdienių vaizdų, nekasdienio grožio, įspūdžių, kelionių... lietui lyjant nuo ryto iki vakaro tik apie tai galiu svajoti...

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

kątena

mano vaikas turi tris tašes, su kuriomis visur vaikšto. važiuodama dviračiu vieną persimeta įstrižai per petį, mat tašė su ilga raudona rankena. antrą, dažniausiai kokį mažą maišelį, kabina ant vienos rankos. trečią, geltonai žalią stilingą tašiuką, - ant kitos.
man pasidarė taip smalsu, kas ten tūno viduj. be jokių abejonių - patys svarbiausi daiktai. jie dažnai yra keičiami, ištraukiami po vieną ir pilami krūvomis. su tašėm nesiskiriama net šokių ir šokinėjimo (plonytė linija skiria šiuos du svarbius užsiėmimus) metu.
tik pamačiusi išlindusius iš tašyčių žaisliukus, čiupau fotoparatą. trečiojon tašėn tik iš tolo pavyko įkišti nosį.

ir dar
yra toks žodis - kątena - kas ten gyvena. jei nematai, kas stovi už durų, gali sakyti: "kątena?"


motociklas, kaladėlė, šakutė, brokolis, trys mašinos, drugelis, bebras, namukas, višta ir traktoriukas. vat.


svarbūs daiktai - telefonu kasdien skambina tėčiui.


persirengusios lėlės, jų megztinis, dūdelė, detalė plastelino darbams, medis, kiaušinis, kaladėlė ir cigaro tūtelė.


tašiukas, pilnas slapto gėrio


tai tokie tie tikrieji lobiai ;-)

2010 m. spalio 14 d., ketvirtadienis

jų žvilgsniai maldauja pasiimti juos namo

paveikslai.lt tiek visko prisižiūrėjau ir tiek visko užsimaniau, kad net galva susisuko.. čia keli Gražvydos Andrijauskaitės darbeliai.. žiūrėčiau ir žiūrėčiau..





 jau besimaudančių keletas yra pas mane ant sienų, bet šita sparnuota būtybė irgi super...



šiaip žiauriai nemėgstu katinų.. na, bet jie tokie charakteringi, kad negaliu likti abejinga bent jau jų atvaizdams.. nors jei rasčiau sau artimą katiną, tai tikrai priglobčiau.. na, dar ir šunį, ir triušį gal kokį.. gyvūnijos pasaulyjeeeee..




nelabai jaunatviškas mergaitės veidas.. kaip iš Alisos stebuklų šalyje.. 


mano didžioji pupa uoga tokia didelė braškiautoja, kad skynė braškes iki pat šalnų..



ir tau merkiu akį, katine



čia tokia tipiška stilinga ponia iš dailininkų sąjungos arba Vilniaus modelių namų.. išgriūti nuo tokių galima.. 




šuniukas Vaciukas turi sparnelius


..."Iš Gražvydos darbų į mus žvelgia daugybė personažų iš kažkada girdėtų pasakų, įsivaizduojami vaikystės draugai, augintiniai, kokius svajojome turėti, ir tokie žmonės, kokius mes matėme jau gan seniai. Visų jų žvilgsniai maldauja pasiimti juos namo, nepalikti vienų įkalintų paveikslo rėmuose, savo fantazija suteikti jiems gyvybės. "... tai jau tikrai, kad maldauja pasiimti namo...

viską ir dar daug radau http://www.paveikslai.lt/

2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

xyz

na, vakar žiūrint ir klausant elektronines operos fantazijos XYZ tikrai mintyse sukosi mintis, kad Statkevičius genijus.. nelabai suprantu guminių pirštinių kepurių nei grožio, nei mados, bet jam viskas atleidžiama.. žiūrėjau į kostiumus ir atsižiūrėti negalėjau..  šimtas balų iš dešimt galimų..

Asmik Grigorian ne šeštą kartą kyla keblumų su kostiumais.. ir šis kartas ne išimtis.. tai petnešėlė krenta, tai maišai/balionai krenta.. tuomet jau belieka man klausyti nusisukus kur į kitą šoną, nes labai jau pergyvenu, kad kas daugiau nenukristų ir per tuos didelius pergyvenimus muzikai susikaupti niekaip negaliu..

pirmomis minutėmis, tik pradėjus skambėti muzikai, sukau galvą, kam skirtas toks renginys - operos ar elektroninės muzikos gerbėjams... tai sukau sukau.. sukau sukau.. nes nepratinta ausis niekaip negalėjo susitiuninguoti.. na, visgi paskui klausiau elektroninės muzikos, perpintos nerealių solistų balsų.. Montvido balso tai galėčiau klausyti ir klausyti.. ir skambesys, na neskaitant smulkių priekabių, tikrai vežantis buvo.. gaila, kad buvau įrėminta į 25 cm2, įskaitant mano kėdę, rankinę, dviejų vyrų kaimynų (na tik vienas iš jų vyras-vyras, kitas daugiau vyras-kaimynas) pečiuis, na ir kaimynės kelius mano nugaroje.. nes judėti ir šokti tikrai labai norėjosi.. bet gal ir gerai - daugiau visko pamačiau ir išgirdau..

dar labai man atsikreipė dėmėsys į būgnus.. gal čia kaip lietuvei, daugiau orientuotai į melodijas, negu į ritmą.. tad visad girdžiu gerą ritmą, kurio, panašu, pati niekad,oi niekad neišgausiu (jau vien dėlto verta afrikiečių kokioj gentyje gimti, kad nerealų ritmo pojūtį paveldėt pavyktų)..

na, po viso pakylėjimo ir įsijautimo dar nuskuodėm į Rotušės aikštę.. gi reikėjo kur nors sukauptą energiją išlieti: pašūkauti, pašokti, pašokinėti, pasistumdyti ir šiaip energingai rankom pamosikuoti.. na, aš viso to nedariau, nes šiaip esu santūrus žmogus.. bet visi kiti darė į valias.. kas yra puiku..

tai ką jūs manot, skuodžiam-lekiam-dumiam Vilniaus gatvėmis.. matom Vokiečių gatvėj kavinėj sėdi visi ramūs ramūs tylūs tylūs... galvojam jau patį blogiausią.. nes gi kaip ta tyli kiaulė, argi jie galėtų su gerom žiniom taip tyliai sėdėti??? pastatom mašiną ir nedrąsiai artinamės prie TV.. rezultatas 66:36.. kiek?? kiek??.. dar arčiau prikišam nosis ir įsitikinam, kad tai ne vizija, o tikrovė.. taigi, atsikeršyjam už pralaimėjimą argentiniečiam ir džiugiai patraukiam namo pilni kuo geriausių įspūdžių ir emocijų..

už talentingus žmones ir su pergale, mielieji!

2010 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

running


klausausi sau ir laukiu naujo albumo.. gal bus panašaus gerumo kaip pirmasis tik dar geriau.. porą kartų buvau nuėjusi į Jurgos koncertus.. ir kaip buvo gera klausyti muzikos, tiek pat negera buvo klausytis jos kalbėjimo.. ausys net susiraitė.. tai paskutinį kartą teko baigti klausyti koncerto koridoriuje.. bet gal jau pasikeito ši situacija..

klipo pradžia nereali..

2010 m. rugsėjo 3 d., penktadienis

nuostabumas


šiandien mano nuostabusis vaikas išėjo į darželį.. į tokį tobulą ir nuostabų.. ir šypsosi visi ten.. šypsosi.. ir viskas taip nuostabu.. nuostabu..






[foto: thecoolhunter]