2009 m. birželio 27 d., šeštadienis

instrukcija, kaip dainuoti

"pirmiausia, išdaužykite savo namų veidrodžius, nusvarinkite rankas, žiūrėkite klaidžiojančiu žvilgsniu į sieną, užsimirškite. sudainuokite vieną natą, išgirskite ją iš vidaus. jeigu išgirsite (tačiau tai atsitiks daug vėliau) ką nors panašaus į baimėje nugrimzdusį peizažą - tarp laužų trypiančias kojas, pusnuogius klūpančius siluetus, - manau, kad einate teisinga linkme; taip pat, jeigu išgirsite upę, kuria plaukia geltonai ir juodai dažytos valtys, jeigu išgirsite duonos skonį, pirštų lytėjimą, arklio šešėlį.


paskui nusipirkite solfedžio ir fraką, tik labai prašau nedainuoti per nosį ir palikti ramybėje Šumaną."


nereali J. Cortazar'o knygutė apie kronopus..
;-)




2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

tylos purumas

pats įspūdingiausias dalykas, ką esu gavusi savo gyvenime, tai tyla..

kažkada susirašinėjome e-mail'u dar su tik būsimu mano vyru.. tema, aišku, buvo apie meilę ir gyvenimą.. kažkaip jam parašiau, kad tyloje galima išgirsti daug daugiau nei žodžiuose.. nes nesu megėja tuščių žodžių.. anksčiau net mėgaudavausi savaitėmis nekalbėjimo.. ir jis man atsiuntė begaliniai begaliniai ilgą laišką tylos.. kiek aš scroll'inau žemyn per laišką, tiek laiškas buvo begalinis, nesibaigiantis ir visas baltas.. tikrai begalinis.. o tyla tokia iškalbinga, pilna tiek daug svarbaus ir gniaužianti kvapą..

kažkodėl ji man asocijuojasi su minkštu purumu.. kažkada plaukiau ežeru ir buvo toks apšvietimas, kad negalėjau atitraukti akių nuo savo judančių pirštų ir rankų.. vanduo buvo purus.. žiūrėjau, kaip juda pirštai, riešai ir rankos.. kaip srovena vanduo per juos.. ir vat toks vat purumas.. kitaip jo nepavadinsi..

gavusi dovanų tokios tylos, pagalvojau, kad nieko įspūdingesnio nesu gavusi savo gyvenime.. ir tokio stipraus įspūdžio pakartoti tiesiog neįmanoma..

o dabar aš vėl girdžiu tą tylą ir esu jos pilna..

2009 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

miela staigmenėlė


taigi pasirodo, mūsų vaikas su močiute dalyvavo Happeak konkurse.. ir visi dalyviai, kad jau turi tokias gražias močiutes, apdovanoti mielomis mažomis dovanėlėmis..

ot, tai tau..
kai čia toks oras - tai saulė tai lietus su kruša, tai nors pasidarė aišku, kad galima ir nusišypsoti bent kartą..


dar prisižiūrėjau ten debesų ir labai užsimaniau tokių namie prisipaišyti.. kažkur esu mačiusi, kaip galima gražiai su medžiagomis ''prisiaplikuoti'' ant sienų gėles ar kitokias grožybes.. o panašius debesis jau namie esam kažkada turėję, tik be žuvų:


[foto: blablakids.com]

2009 m. birželio 3 d., trečiadienis

indėnas - keistas paukštis

..kai nuo tokių liūčių pramušė mūsų namų gynybinę sieną.. Adelės tėtukui teko per patį lietų kasti griovius.. vajetau vajetau.. o mes dvi likom skaityti princesių knygos..

Delčia
princesė

jauniausioji Pilnaties ir Vienišo vilko dukra.. gyvena plačiakraštėse lygumose, kur skamba kojoto riksmas, hienų giesmė.. nešioja plunksnų karūną, dėvi elnio odos suknelę (kaip tik vakar prisipirkau hipiškų reikaliukų ;-), turi bizono kaulo skeptrą.. daugybę kartų siunčia draugėms laužo dūmų žinutes, tai siutina jos tėvus.. dievina šokti aplink totemą skambant tamtamo garsams (daug šokčiau, jei tik pradėčiau)..

totemas

naudoti totemą nesunku,
bet kai ką verta žinoti,
kad neapsijuoktumėte..

norėdami iškviesti lietų (kurio šian net mums jau truputį perdaug),
sugniaužkite kairiajame
kumštyje saują smėlio,
apsisukite tris kartus
į vieną pusę,
septynis į kitą.
tada laukite
(nepamirškite skėčio)..

kviesdami saulę,
apsisukite šešis kartus
į dešinę, dvylika į kairę.
kartokite,
kol pasirodys saulė.
tada laukite
(nepamirškite tvirtų batų)..

kad išsipildytų noras,
darykite tą patį, ką
kviesdami saulę,
tik šokinėdami viena koja.
tada laukite
(nepamirškite - reikės
daug laiko)..

kad būtų linksma,
sukitės bet kada
ir bet kaip.
nelaukite,
pradėkite vėl iš naujo.
(nepamirškite - svarbu
geri draugai)..


[citata: princesės - pamirštos ir nežinomos]

2009 m. birželio 2 d., antradienis

kai nučiuožia stogas

čia bus juokinga tik tiems, kam gerokai nučiuožė stogas.. jei nejuokinga, tai jums dar dirbti ir dirbti ....
kai viskas atsibodo, pabandykite daryti taip:

1.
pietų pertraukos metu atsisėskite savo mašinoje,
užsidėkite saulės akinius ir nukreipkite plaukų
džiovintuvą į pravažiuojančius automobilius.
stebėkite, ar jie sulėtina greitį,
važiuodami pro jus.

2.
kiekviena kartą, kai ofise jūsų paprašo ką
nors atlikti, paklauskite, ar jie norėtų dar ir keptų bulvyčių.

3.
pasistatykite šiukšlių dėžė ant savo darbo stalo ir
ant jos rašykite
'ateinantys laiškai ir dokumentai'

4.
tris savaites iš eiles kavos aparate
plikykite kava be kofeino. kai visi jau atpras nuo kofeino, pereikite prie
'expresso'.

5.
visus sakinius dokumentuose užbaikite fraze
'remiantis patvirtintais šaltiniais'.

6.
rašydami laiškus, nenaudokite jokių
skyrybos ženklų.

7.
kai tik kur nors einate, šuoliuokite, o ne eikite
žingsniu.

8.
kuo dažniau klauskite žmonių, kokios jie lyties, o
gavęs atsakymą imkite isteriškai juoktis.

9.
būdamas operoje, garsiai dainuokite
kartu su atlikėjais.

10.
reguliariai eikite i poezijos vakarus ir
kiekvieną kartą garsiai paklauskite, kodėl eiles nesirimuoja.

11.
savo
darbo vietą uždenkite tinkleliu nuo moskitų.
visą dieną grokite džiunglių garsų kasetę.

12.
prieš penkias dienas praneškite draugams, kad
negalite
atvykti į jų rengiamą vakarėlį, nes neturite nuotaikos.

13.
reikalaukite, kad bendradarbiai ir viršininkas į
jus kreiptųsi tik mokyklos laikų pravarde.

14.
pasiimdamas pinigus iš bankomato, garsiai šaukite
'bingo! aš
laimėjau! aš laimėjau! jau trečią kartą!!!!'



[šaltinis: liaudies išmintis]

2009 m. birželio 1 d., pirmadienis

lakštingala ir lietus

kažkaip prisimiau, kaip Maltoj sėdėdavau nušniaukštose interneto kavinėse su vaizdu į jūrą.. žiūrėdavau į maltiečių garbanotus vaikus ir močiutes, su mini suknelėm ir cigaretėm dantyse, lošiančiom lošimo automatais.. pasiimdavau patį didžiausią puodą kavos, sumuštiaką ir visa užsinostalginusi rašydavau laiškus namo..

dabar sėdžiu kitaip..

atsidariusi didžiuosius kambario langus žiūriu į savo kiemą.. vakar taip smagiai vaikai čia laistėsi šiltu vandeniu iš laistymo žarnos.. taip linksmai savu noru lindo ir lindo po srove.. kuo stipresne srovė, tuo jiems juokingiau.. ir mūsų lakštingala, čulbanti dieną ir naktį kieme.. ir gegutės.. dangus prisižaibavo tūkstantį kartų ir prapliupo stiprus lietus – kiekvieno sodininko/daržininko svajonė.. aš šlapia marškinių nugara (sėjau pirmąsias savo gyvenime morkas) sėdžiu pritemusiame kambaryje.. šuo miega netoliese.. kvepia kelionėmis ir lietumi..

gyvenimas gražus..