2009 m. kovo 30 d., pirmadienis

žydinčių vyšnių šviesoje


taip kvaila
kalbėti telefonu apie
meilę
taip kvaila
už pinigus pirkti
ramybę
taip kvaila naktis
pramiegoti
taip kvaila pavasarį
pražiopsoti
taip kvaila negyventi
iki pat mirties
jei jau kartą
netyčia
gimei

***

žydinčių vyšnių šviesoje
šią naktį
liečiu tavo kūną
dievas mano pirštų
galiukuose
suprantu kad esu
ne be reikalo

nesistebėk
jei iš pat ryto
dar kvepiant rasai
pasakysiu myliu
tūkstantį kartų

Marius Jonutis
[foto: Mariaus Jonučio paveikslas ''ant obels'']

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

fotografijos parodėlė inn'e

buvau vakar coffee inn'e.. Vilniaus gatvėje.. dažniausiai lankau kituose inn'uose tai tik dabar pažiūrėjau fotografijos parodėlę, malonioj draugijoj kavos atsigėriau, naujausias madas apžiūrėjau.. interjeras ten man padarė labai gerą įspūdį nuo pat pirmo karto.. ten gi beveik absoliučiai viskas padaryta tokiomis spalvomis kaip man patinka.. pats baras, lempos super..

taigi, kol laukėm kavos, pasivaikščiojau pasieniais ir pasidairiau.. paskaičiau happeak'o reklaminį skelbimą apie vasario mėnesio akciją.. pažiūrėjau fotografijos parodą, kuri, manau, yra ženkliai žemiau visko visuose inn'uose.. tai vis grįžtu prie minties, kad mano draugams jau seniai seniai reikėjo pradėti parodas savo darbų organizuoti.. jei jie taip gumą temps, jaučiu, kad man pačiai teks tuo užsiimti..

fotografijų sukabinimo 'sprendimą' turėjau laiko detaliau apžiūrėti geriant kavą.. į tarpus tarp entuziastingų paauglių šūkavimų ir žinomų ponių malonaus bendravimo nuogirdų, kai jos tęsdavo savo malonų pokalbį jau nuo baro (kai kita sėdėjo prie staliuko), prie kurio vis atsirasdavo reikalų.. jau turbūt visai madose esu atsilikusi ir bendrauju beviltiškai atgyvenusia maniera..

taigi, studijavau žilkas ir vinukus.. taip norėtųsi ten šalia 'langų' virš baro ko nors labai tinkančio tokiai gerai vietai.. bet ne.. tos tikrai nekokios fotografijos sukabintos į ''darinius'' kaip kokios gerųjų bakterijų kolonijos.. susisukusios, išsikraipiusios.. va čia tai įvertinau, kaip mano vyras preciziškai viską namie sukabinęs yra ;-).. mintį, kodėl sukabinta būtent taip lyg ir supratau.. siekta, kad parodėlė neužgožtų inn'o interjero (nenuostabu, kai nuotraukos taip kraupiai ten netinka).. lenta palubėje irgi buvo prikabinta viena, kad susigadintų tik viena siena.. tai jau apie tuos 'langus' kalbos ir būti negalėjo.. o nuo energingai madingų inn'o lankytojų kas belieka rėmeliuose maloniai tūnančioms nuotraukoms jei ne siūbuoti vėjuje..

o pabaigai prisiminiau skaniausią kavą savo gyvenime.. niekad negeriu cappuccino, bet draugai nusitempė kažkada į itališką nušniaukštą kavinutę.. nereali buvo kava ir nerealūs tą patį rytą kepti dar karšti croissant'ai.. tokios dar niekur Europoj neteko ragauti.. nors draugai minėjo, kad neseniai rado DAR skanesnę vietelę..

[foto: efoto.lt]

trys knygos

nusipirkau savaitgalį knygų ir labai džiaugiuosi, nes man amžina problema - ką skaityti?..

vyras vis pasakodavo apie partizaninį marketingą, o čia ėmė ir lietuviška knyga atsirado.. puikumėlis.. skaitant pirmuosius puslapius, deja, teko mintyse palinksniuoti leidėjus.. "..mums pateikia naujų daugiau žinių apie.." kas tas naujų daugiau žinių? "..muzika, leidyba, vaidybai yra menai..", "šalutinis ir malonus atžvilgio poveikis yra šis.." gal aš pati čia dukrą augindama žodžių lietuviškų daug pamiršau.. jei ir toliau taip ''numušinės'' nuo minties, gal ieškosiu knygos originalo kalba.. knygą perskaityti noriu labai, jau kurpiu planus, kur čia pasislėpus ir tyliai paskaičius..



Austėjos knygą "Augame kartu. Žiema" jau seniai planavau pirkti.. nors knygyne teko gerokai paplušėti beieškant.. ir dar mes buvom dviese ir dar knygyno darbuotojas mums padėjo.. labai puikiai buvo užmaskuota.. bet džiaugiuosi, kad jau turiu šią knygą namuose..
mano dukrulis dar visai mažytis, bet jau vis tenka sukti galvą, ką čia kartu galėtume paveikti daugiau įdomiau.. tai su džiaugsmu skaičiau šįryt šią knygą ir tikrai daug minčių gimė, ką galima paveikti su vaikais..

negaliu nepasakyti, kad knygos maketavimas truputį užkliuvo... oj, žinau, kas galėtų mln. kartų gražiau šį darbą padaryti.. galit atspėti: tupi dabar pelkynų mieste ir galvą į visas puses sukinėja ;-) .. labai jau lengva mįslė ;-)


trečią knygutę pirkau vyrui, tai jau vakar ir šiandien labai išdidus sėdi ir skaito.. Mariaus Jonučio "Mėlyna Žalia" žodžių rinkiniai be pavadinimų ir skyrybos ženklų.. tokias knygeles labai malonu jau vien tik paimti į rankas ir pavartyti.. puikūs ryškūs piešiniai, gražaus žmogaus gražūs jausmai.. labai tinka mūsų namams..

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

poros dienų įspūdžiai

čia porą dienų sedėjau prie mamos lovos ligoninėj.. ne, ši istorija tikrai ne apie blogus gydytojus ar kitus baisumus.. ši istorija apie ten matytus žmones..

o viskas buvo taip..

mano mama moka labai paslaptingai apibūdinti įvairius dalykus mūsų gyvenime.. rimtai.. taip pasako, kad atrodo, kad viską supratai, bet, kai reikia pasakyti, ką supratai, tada jau ir prasideda visas įdomumas.. taigi.. kaliosinu aš į ligoninę, bandau pataikyti tiksliai tada, kai jau ji bus parvežama po operacijos.. kylu greitai greitutėliai greitaeigiu liftu, nešu visiems vizituotojams privalomą sietką.. dumiu koridoriais, kraipau galvą į visas puses.. kurgi čia ta palata Nr 410.. einu einu, prisižiūriu įvairių vaizdelių, vykstančių palatose.. o užėjus į tą 410, pasirodo, kad visos vietos ten užimtos, ir mamos nė kvapo.. blyn.. pasiteirauju kiek tik moku maloniai, kur čia ta mano mama.. sako, bandykit kitoj pusėj.. galvoju, jei nebus toj kitoj pusėj, tai man šakės.. nes negi skambinsi žmogui po narkozės ir teirausies, kur ten ji dabar yra.. žodžiu, nudumiu į tą kitą pusę, ten aišku irgi nėra.. bandau dar susekti ir rasti bent jau pažįstamą puodelį, puodelio irgi nematau.. vėl klausiu, k u r m a m a? sako, kaip tik einu pavežti.. cho-o-o.. žymiai palengvėja..

taigi, kai aptariam visus klausimus ir neklausimus, čia jau kai viskas pagerėja ir nurimsta.. mūsų žvilgsniai nukrypsta į palatos kaimynes.. mama iškart praneša, kad kai bus sena, nori būti panaši į šalia gulinčią močiutę.. o ta močiutė tai labai netgi nešpėtna.. jai 86 metai, buvusi matematikos mokytoja, gyvena Vokiečių gatvėje jau 50 metų.. girdi tai, ką nori girdėti ir negirdi to, ko nenori girdėti.. žodžiu, žmogus jau gali leisti sau gyventi savo malonumui.. kaip ir mano močiutė, skaito laikraštį "XXI amžius".. ir tai dar net ne viskas.. dar reanimacijoj kadrina vyrus.. įsivaizduojat?? atvežė naktį ją ir kitą tokį mums visai nepažįstamą vyrą (kur čia net ir neaptarsim).. ligonių ten tiek daug dabar, kad ten kaip vijurkai visi daktarai laksto.. tai tas vyras, ką jūs sau manot?? puolė šaukti, kad jam kuo greičiau atitemptų užuolaidą ir jį visaip ir įvairiai uždangstytų nuo močiutės akių.. gerai ten turėjo močiutė žibėti akelėmis, kad vyras taip nežmoniškai susimėtė.. tai paskui anekdotas ir sklandė, kad močiutė tuoj vyruką namo parsiveš..

kita šios istorijos herojė, palatos kaimynė - tetulė iš Dzūkijos kaimo.. sako viską, kas būna tą sekundę galvoj, o toj galvoj kaži kiek daug neužsilaiko.. tai mintys tokios 'ką matau, tą dainuoju' (mano vyro mėgiamas dainų žanras).. jei bandai kalbėti telefonu, tai transliuoja tekstą taip pasiutusiai, kad atrodo, kad įsijungei armėnų radiją.. kai vizituotojai ateina pas dzūkų tetulę, labai išdidžiai dairosi į visas puses, ar jau visi mato, kad ir pas ją atėjo..

ligonių lankytojams skirsiu atskirą pastraipą.. jie to tikrai verti.. nes ligoninės vizituotojai dažniausiu atveju būna labai tvarkingai apsirėdę, šviežiai susišukavę, su sietkele rankoje ir rimtai susikaupusia beveik pamaldžia veido išraiška veide.. gydytojų-vyrų, vaikštančių koridoriais, veido išraiškos jau kiek kitokios.. tik pamato moterį ir akys stulpu.. gal kokia reakcija nuo ligoninės kvapų ir vaizdų susidaro, kad jie tokie super susiaktyvinę.. o gal chirurgų drabužiai kur trina.. bandėm su mama suprasti šį fenomeną, bet kur jau ten mums suprasti..

seselės ten irgi superinės.. tokios švelniai tariant atgrubnagės ruso-lenko-gudo palikuonės.. jei ką ima, tai turi žiūrėti, kad nepamestų.. proto irgi iš to ruso-lenko-gudo paveldėjo nedaug.. atneša 86 metų močiutei, kuri nevaikščiojo porą dienų, vakarienę ir pastato ne ant spintelės, o ant palangės.. kam ant tos palangės?? balandžius norėjo pamaitinti?? žodžiu, visiems ligonių lankytojams atsiranda ir tokių beveik visuomeninių palatos darbų, kai rūpiniesi ne tik savo artimu, bet ir artimo kaimynais..

tai tokie tad keli įspūdžiai šių dienų..

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

dienos pradžiai



mane vis užburia nuostabūs žaislai, o šian nuostabūs žaislai atsiuntė dar ir nuostabų pilmuką dienos pradžiai. ir pagaliau išmokau, kaip dėti nuorodas be tų kilometrinių internetinių adresų.. ir tai yra labai netgi gerai.. ;-)

2009 m. kovo 22 d., sekmadienis

apie vyrų žaislus

kas gali būti gražiau už žaidžiantį žmogų? o jei dar tas žmogus yra mano pačios vyras ;-)?

vis pajuokaujam namie, kad mamos perka žaislus dukroms ir pačios su jais mielai pažaistų (arba žaidžia).. o vyrai perka žaislus sūnums ir patys jais labai džiaugiasi.. mano vyrui visad reikėjo konstruktorių.. nesvarbu, kad sūnui jau nebeįdomu.. jam reikia piratų, filmų ir dar ko nors labai rimto.. taigi, nuperka konstruktorių ir džiaugias, kokių jų nerealiai gerų yra ;-).. na, taip sutinku.. mūsų dukrulis irgi turi tikrai nerealiai protingą lego konstruktorių..

atsiradus mūsų namuose facebook'ui atsirado ir naujas vyro žaidimas - car madness.. labai geras žaidimas apimantis pagrindinius žaidžiančiam vyrui būtinus aspektus.. pirma, azartas laimėti prieš draugus.. nes gi matai visų savo draugelių rezultatus ir gali (ilgėliau pasėdėjęs) juos ir aplenkti.. nesvarbu, kad kartais tenka atsikelti ir pirmą nakties, prisiminus, kad reikia sužaisti.. nes kitu atveju daug nuostolių gali patirti.. tai vieną kartą ir sliūkino žaidžiantis vyras naktį kaldra susivyniojęs pa'race'inti ;-) .. antras, labai svarbus dalykas - galimybė pirkti vis geresnes ir geresnes mašinas.. o tai yra labai gerai.. ir kaip savam naujam žaislui, net vardą galima duoti savo mašinai.. įsivaizduojat?? kas gali būti nuostabiau ;-)?? dar yra šiaip techninių duomenų ir skaičiukų, kuriuos galima lyginti tarpusavyje, skaičiuoti, rūšiuoti.. skaičiai mūsų namuose labai mėgstami ;-) tai kaip ir sakiau, žaidime yra viskas, ko žaidžiančiam vyrui reikia..

kiti labai geri žaislai yra GPS, telikai, mobilūs, iphone'ai, ir kt. gadget'ai, kurių gal ir pavadinimų normaliai nežinau.. gi turėjo mano didysis žaidikas HTPC kompą, bet pasirodo, kad nebuvo jo galima prijungti prie teliko.. čia toks super gudrus namų kompas - smegenys, jei kas dar nežinot ;-).. tai situacija buvo panaši, kaip merginai, kuri derino batelius prie naujo automobilio.. nusipirkus kompą, teko pirkti ir teliką su tinkamu jungtuku.. tai ta proga pasidavė mano vyras naujai tautiečių madai apsipirkti lenkų žemėse.. ir parsitempė didelį dideliausią telikoną.. dabar jau vėl žaidžia su nauju žaislu.. ir visiems namie gerai, net saulė ta proga šian smarkiai šviest pradėjo..

kai namie tokia situacija, vis suku galvą, kaip man dukrą išmokyti rimtų dalykų?? pvz.: šiandien ryte pataikėm įsijungti naujoviškų teletabių multiką In the night garden.. tai vaikas vietoj to, kad mokintųsi skaičiuoti su teletabių giminaičiais, kuriems sukurti prireikė net 30 mln. nepamenu kokios valiutos, tik šoko pašėlusiai pagal muziką.. tai kur rimtas požiūris į gyvenimą?? paskui, jau, matyt, surimtėjo mergina ir pasiėmusi iš mamos ilgai skaitė Sun Tzu karo meną, tai man nors tiek ramiau pasidarė.. ne viskas prarasta - užaugs rimtas žmogus..

;-)))

2009 m. kovo 21 d., šeštadienis

esat matę?

gal jau kokia savaitė vis atsidarau http://www.bielskyte.com/ puslapį..

pažiūriu pažiūriu.. vis noriu su jumis pasidalinti, bet niekaip nesugalvoju, kokiu būdu.. ar čia pulti rašyti jos biografiją, kaip ji fotografuoja, rengia parodas Europoj.. saatchi tožė organizavo jos parodą.. ar tiesiog įdėti keletą jos darytų fotografijų.. visų gi nesudėsiu, bet nors kelias..






žiūrint įspūdis sustiprėja dar skaitant užrašus prie nuotraukų..

[foto: bielskyte.com]

nuomonė apie nuomonę

vakar perskaičiau straipsnį Austėjos blog'e: http://www.austejosblogas.lt/2009/03/19/vieni-kitiems-darzelio-pedagogu-neprofesionalumas/ .. kilo daug visokių minčių, o pamačius komentarus, jau buvau bepuolanti komentuoti ir pati.. bet paskui pagalvojau, kad reikia pamąstyti ir nesireikšti labai jau katerogiškai į kairę ir į dešinę..

pirmas dalykas, kuris privertė susimąstyti, kad straipsnyje aprašomas trejų metukų vaikas darže dar daro į pampersus .. na, čia dabar besvarstydama, noriu visiškai atsiriboti nuo straipsnuje minimos auklėtojos elgesio komentavimo.. noriu, kaip mama, pažiūrėti, ar pati kur nors neperlenkiu lazdos.. ;-) .. mano pačios mama įkūrusi daržą - mokyklą sako, kad visgi jau į įstaigą vaikai turi būti atvedami mokėdami tvarkytis tualete.. ir jiems atėjus, kalbama su tėvais ir namie palaipsniui bandoma spręsti šį jautrų klausimą.. aš pati, dar nemokinu savo dešimties mėnesių dukros sėdėti ant puodo.. vis planuoju, kad vasarop pirksiu daugkartines sauskelnes, kad vaikas pradėtų jausti diskomfortą sušlapus kelnėms.. ;-) .. nežinau, ar čia labai jau gera mintis, bet matau-jaučiu, kad ji nesuvokia dar to puodo.. ir tai yra daugiau tėvų meistriškumo klausimas, laiku pakišti vaikui puodą.. Adelei porą kartų labai nepatiko, tai pašaukė pašaukė ir tiek.. dabar pertrauka iki atšilimo..

kitas dalykas, kuris labiausiai užkliuvo, tai mamų komentarai.. aišku, visokių patirčių žmonės turi.. ir gerų, ir blogų.. viskas suprantama, kad nei idealizuoju, nei peikiu ten visko.. bet kartais tikrai tenka susidurti su tokiomis mamomis, kurioms atrodo, kad tik jos vienos gali tobulai pasirūpinti vaiku.. tobulai jį ugdyti.. o rasti tinkamą, jų akimis, pedagogą ar auklę yra beveik neįmanoma.. manau, net vaikelio tėvas ir tas, jų nuomone, būtų nelabai tinkamas tokiam svarbiam darbui atlikti..

visos mamos (aš irgi), manau, kartais apsergam tokia paranoja, kai tik mes vienos 'tinkamai', 'laiku', 'jautriai' mokam reaguoti ir rūpintis vaiku.. bet paskui mintyse padarom (arba nepadarom) autokorektą ir pažiūrim į save kiek iš šono.. aš pati tai tikrai mln. kartų įsitikinu, kad čia man atrodo, kad perilgai tėtis ėjo iki verkiančio vaiko.. nors pati aš lygiai taip pat ateinu kartais greitai, kartais dar baigiu ant greitųjų kokį reikaliuką ir tik tada einu pas vaiką.. bet ant kito gi žymiai geriau viskas matosi.. ;-)

kitas dalykas, kaip vaikas pripranta prie kolektyvo ir kaip jis ten mokosi.. nesu ekspertė vaiko amžiaus kategorijose.. bet dabar pastebiu, kad mano pačios vaikas tikrai nepuola visko kartoti, o tik pakrutina antakiais, pasižiūri rimtu žvilgsniu.. o daro tik po kažkiek laiko, kai jai atrodo tinkamas laikas.. ir su 'katutėm' taip, ir su 'pliaukšt', ir su 'atia atia'.. ir jeigu mes namie tobulai užsiimam su vaiku dar nereiškia, kad vaikas bus nuostabus ir grupėje.. (nors kiekviena protinga mama žino, kad jos vaikas yra nuostabiausias pasaulyje).. gal jis tyliai ramiai sau tupės ten tris mėnesius, o tik paskui pradės dalyvauti kompanijoje.. kas ten žino..

nes kuo tikrai esu tikra, kad daugybė mamų yra labai priklausomos nuo savo vaikelių.. ir net ženkliai daugiau nei kad vaikai yra priklausomi nuo jų.. visas šis procesas trunka nuo pat vaiko gimimo ir yra susijęs su pačios mamos pasitikėjimu savimi, kompleksais, santykiu su vyru, įsitvirtinu darbinėje veikloje.. žodžiu, viskas gyvenime susiję ;-) .. o su vyru dar derintis reikia, tartis, kalbėtis.. darbe irgi visokių nesąmonių kalnai.. o vaikas gi neprieštarauja ir klauso.. tai iliustuoja ir toks komentaras, kad mama yra laikoma nerūpestinga, jei augindama mažą leliuką, nepasilieka namie ir trimečio vaikelio, o veda jį į darželį.. mano nuomone, tai jau ir mažesnio amžiaus vaikams reikia draugų.. aišku, kiekviename amžiuje skirtingomis dozėmis.. bet trijų metų vaiką laikyti namuose irgi, manau, ekstremalu..

ir paskutinis dalykas - varymas ant lietuviškų darželių.. aš jų nei ginu, nei giriu.. visokių yra.. kaip ir visur pasaulyje.. bet man tokios formuoluotės su panieka sakant 'lietuviškas', tai irgi pasako apie žmones.. ir tiesą sakant žiauriai užknisa.. kodėl negalima sakyti 'tuose darželiuose, apie kuriuos pasakojo draugė'? arba 'tame darželyje, į kurį vedėm savo vaiką'? iš kur jau tokios ekspertės visų darželių Lietuvoje? piktokokai čia baigiu, bet gi esu įvairialypė asmenybė ;-), ne tik gražiai kalbėti moku ;-) ..

2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Adelė ir gerai temperuotas klavyras

vis galvoju, kaip yra kuriama šiuolaikinė muzika?

šiandien klausiausi muzikos, kuri man labai patiko.. o atliko ją mano vaikas.. taip taip.. tas pats stebuklingasis dukrulis..

gi mano bambylius sunkiai praeina pro casio px - 110 ko nors nesugrajinusi.. čia elektrinio pianino oficialus vardas.. neoficialus naminis jo vardas - kliapas.. arba pamaigo mygtukus kiek pavyksta pasiekti stovėdama, arba jau primygtinai prašo būti pakelta ir pasodinta.. aš, kaip mamytė gan gerai mokanti tempti laiką, iš pradžių pasodinu ją vieną.. tai ''pasiekiamumo laukas'' svyruojantis tarp klavišų ir natų knygelės puslapių ''tik lengvam pačiupinėjimui''.. šis laukas reikalauja mažiausiai pastangų iš suaugusių ir įvardyjamas kaip aukščiausio saugumo laipsnio turto atžvilgiu.. t.y. po žaidimo šiame lauke dar nė kart neteko klijuoti knygučių..

po tvarkingo sėdėjimo mano mažoji šast ir pasikelia ant vienos kojos.. ir vaikas atsiduria antrąjame lauke - atsiklaupusiųjų.. iš čia jau galima pavartyti natas ir lengviau pereiti nuo vieno instrumento prie kito.. šiandien mažoji virtuozė rinkosi tarp fortepijono, acoustic bass'o ir vargonų.. ir tikrai ne kartą nustebau, kokie geri buvo sąskambiai.. čia aš rimtai.. kokybiškai įrašius ir pašalinus lapų šiugždinimo intarpus, kai vaikiukas skaitė apie zuikį ir arklius, gautųsi puiki šiuolaikinė muzika, kurios netgi jūs, mielieji nekantrieji skaitytojai, paklausytumėte..

a, dar apie arklius.. yra mūsų nuostabioj knygutėj daina apie keturis arklius.. raudoną, juodą, baltą ir pilką.. na, ir paveiksliukas iliustruojantis kaip jie visi moka gražiai bėgti.. tai mūsų bičiulių dukros, kai susėdusios labai muzikaliai mums atliko dainas iš šios knygutės, kažkodėl dainavo: '' daug asilų, daug asilų" (pastaba: redakcijai merginų ir jų tėvelių pavardės žinomos)..

toliau tęsiu apie šiuolaikinę muziką, jos estetiką ir tendencijas šiuolaikinio gyvenimo gairių kontekste..

po antrojo pasiekiamumo lauko pasiekiamas trečiasis - atsistojus.. atsistojus, greičiausiai galima persukti garso šriubą ir taipogi šiame lauke greičiausiai suplėšomi puslapėliai.. ach, tie puslapėliai.. gal dukra įkvėpimo pagauta būna mažiausiai pakanti netiksliai vaizduojamiems personažams.. arkliams, berniukams, laiveliams.. čia jau taip greit mes atsakymo negausim.. taigi trečiajame lygmenyje greitai išbandomi ritmo, skirtingų instrumentų, garso deriniai.. kai kurie netgi man labai labai patiko.. ai, ką čia kuklinuosi.. man patiko absoliučiai viskas.. kūrinys baigėsi akustinio boso garsams pereinant nuo klaviatūros apačios iki pat ketvirtosios oktavos..

toks tas šiuolaikinis jaunimas ir jo kuriama šiuolaikinė muzika..

2009 m. kovo 16 d., pirmadienis

pakėlus akis pamatai

na, kad akis pakelčiau kiek aukščiau, pasidomėjau, ką čia galima būtų nuveikti..

1. abu su Andrium nutarėm, kad gerai būtų nueiti į kokį spektaklį su Rolandu Kazlu, t.y. kad jis ten vaidintų.. paieškojau paieškojau, nieko neišsirinkau.. kol kas tik pas Vilių galiu pasiklausyti jo įgarsinto Batuoto Katino pasakos.. tai bent tiek..
2. bilietai į Madonos koncertą jau guli stalčiuj ir tai yra labai gerai.. net labai gerai.. žiauriai įdomu, ką ten pamatysim rugpjūtį.. nes praėjusio jos turo koncertas tai nerealiai nerealus.. matėm įrašą..
3. ryt einam degustuoti vyno į "La Boheme", o tai irgi yra gerai.. jei teisingai prisimenu, Argentinos vynai.. gal ištversiu be sočios vakarienės?
4. dar paieškojau paieškojau, kad gi jau galima nusipirkti bilietų į B2G.. šiais metais jie birželį www.b2g.lt/.. o praėjusiais metais gaila, kad nebuvom.. tai dabar jau gal dumsim sustiprintai ir sustiprintai dalyvausim.. net stebuklingame facebook'e patapau B2G fanu..

na, daugiau paieškosiu po vakarienės.. nes jau mažasis sūrelius graužia šalimais ;-)

mažmožių dievas

už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..

čia gal daugiau moterys mane supras.. dukra keliasi 6.30 val., aš pabundu panašiai.. vaiką iš lovelės išsitraukiam apie 7.30 val. .. šiandien - apie 8 val. pusryčiai savaitgalį 5 asmenims.. šiandien - 4.. beveik visi valgo skirtingus patiekalus, mažiausia, net ir iš specializuotos taros ''tik leliukams'' .. džiaugsmas, kad išvis valgo.. nuo vakar vyrukų valgymo randu stalą su krū-ū-ūva trupinių, prie teliko irgi padėklai nukrauti naktinių vaišių likučių.. dar bandau iš indaplovės išgriebti porą reikalingų indų.. bet kaip tyčia būtent jie buvo kreivai sudėti ir būtent ant jų likę keli klioksai.. na, bet nieko.. sėdim mes trise, valgom pusryčius.. kiekvienas apsikabinęs savo meniu..

aišku, kad tik sėdėtume, pusryčiautume ir maloniai pliurptume (Vilius kutena Adelę ir ta palaimingai kikena savo kėdėj).. tai mano žvilgsnis dar kaip tyčia nuslįsta į naujai sukauptas rinkes ant pilvo.. aš gi vis pradedu r e g u l i a r i a i daryti mankštas ir vis beveik prisiruošiu nevalgyti vėlai vakare.. tai tą beveik prisiruošimą aš ir matau rinkių pavidalu.. dar tiek nėra buvę.. na, kad manikiūrą jau einu darytis mėnesį.. ir kad kirpėjai jau skambinu trečia savaitė, tai net neminiu.. nusivylimas savo išvaizda begalinis.. o dar klasiokė po šimto metų nesimatymo žada mus aplankyti.. tai kaip aš jai tokia pasirodysiu?? vyras sako, kad aš tik kūdyn, bet visi tie vyrai akli.. (jei ne į akis moterims žiūri)..

taigi.. mums maloniai valgant košę, kiškių kakučius (neišsigaskite, čia Vilius savo šokoladinius dribsnius taip vadina) ir sumuštinius, pabunda ir šeimos galva.. na, ir šeimos kaklas pasuka žvilgsnį į grindis.. o, dieve.. čia irgi viskas žiauriai negerai..

gal naktį, gal vakar vakare kažkas bandė traukti bandeles iš šaldytuvo.. tai net nežinau, gal jos tokios storos buvo, kad per siauras šaldytuvo dureles gerokai truktelėti teko.. nes ant grindų trupinių ir kokoso drožlių kalnas.. o gal tyčia trupino ir tarkavo ant grindų? gal tarakoną kokį naminį norėjo pamaitinti? man tai paslaptis.. paskui (čia jau po pusryčių) skvarbiu žvilgsniu nužvelgiau ir kitų kambarių grindis.. o, siaube.. o dar tik vakar viskas buvo išsiurbta.. ir dar, vadinas, šuo laikinai uždarytas pagyventi katilinėj, nes labai šeriasi.. kas dar pas mus namie šeriasi??

na, po pusryčių, kaip visuomet maloniai per visus virtuvinius stalo ir spintelių paviršius nusirikiavę trupiniai, puodeliai, lėktutės.. visi maloniai laukia manęs..

ir kodėl būna dienų kaip tyčia, kad vietoj nuostabaus pavasarėjančio oro, saulės, kačiukų ant krūmų.. matau, tik indus, grindis ir trupinius.. ir jie mane varo iš proto.. besivaikydama juos po visus namus, rezgu planą, kaip eisiu prancūzų namų darbus daryti, kaip baigsiu skaityti dvi pradėtas knygas, kaip darysiu savo super mankštą, kaip valgysiu lengvą, subalansuotą "tik pavasariui" maistą.. kaip pagaliau, užsakysiu suolą koridoriui, kurio vis dar nėra..

nes juk už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..

2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

šuns filmas

šiandien šuo nuvažiavo pasiskiepyti, o paskui vėl visą dieną sėdėjo ant smėliuko.. tai jau šįkart neištvėriau jo nenufotografavusi.. tai ir jūs galite pasižiūrėti, kaip šiuolaikiniai šunys laisvalaikį leidžia.. aišku, kaip jis veterinarijos klinikoj gainiojo katiną, tai čia jau kita istorija..

video

na, o mes, pasidžiaugę netikėta pavasarine šiluma.. labai smarkiai užsiėmėm skanių pietų gaminimu.. viso trys šeimininkės ir viso 4 patiekalai.. neblogai ;-).. vakar radau gal 30 virtuvinių/receptinių blog'ų.. net neįtariau, kad tokia galybė žmonių gali receptus rašyti.. vienuose galima rasti nerealiai gražių nuotraukų.. pvz. : http://bcommebon.canalblog.com/ .. kituose skanių receptų namų repertuarui atnaujinti.. o visi kiti sukasi kažkur per vidurį.. tai sumaniau, ką noriu gaminti.. pietus pradėjom alyvuogių užkandėle (Ingos receptux) su labai skaniais mirkalais.. žolelės, prieskoniukai.. niam niam.. paskui valgėm šepardo pyragą su žuvim, paskui ragavom risoto (Linos receptux) ir užbaigėm kriaušių pyragu.. žodžiu, maitinomės šiandien labai šventiškai.. pavasaris juk! dar maniau, tėčiui gabaliuką pyragiuko įdėsiu, bet kur tau.. tai įdedu jam nuotraukytę:

2009 m. kovo 13 d., penktadienis

šuo - pavasario pranašas


net ir nežinau, ar gali būti šuo pavasario pranašu.. bet pas mus kaime, panašu, kad taip yra..


vis paleidžiam Pikuzą į lauką pasiganyti.. o jis trečiu kosminiu dumia aukštyn keliuku prie kaimynų tvorų.. ir maivosi prieš pririštus šunis, kad laisvas ir nepririštas lakioja.. pasirodo, ne tik žmonės (norėjau, parašyti: "ne tik vyrai", bet labai jau feministiniu blog'ą paversčiau ;-) viens prieš kitą pasigirti mėgsta..



o šiandien žiūriu, atsitūpęs po langais.. ant smėliuko kalnelio.. nosį smėlyje padažęs, žiūri pro langus į mus.. vaizdelis tai neblogas toks: visas kiemas baltas, pilnas sniego.. prie langų jau nutirpusio sniego plotelis ir keli smėlio kauburėliai (būsimos terasos vietoj).. ir šuo su smėlėta nosim.. krutina nosį ir spokso pro langus į kambarį.. Adeliukė porą kartų ėjo patikrinti, gal bandė ir nuvyti šunį, kad eitų pasiganyti po pievas (ne)žaliąsias.. bet jis kaip įbestas sėdėjo ant kalniuko ir krutino tą savo smėlėtą nosį..


greičiausiai - pavasarį jau užuodė ;-) ..

prirausė visas patenkintas daug duobių ir nudūmė katino medžioti.. yra čia toks kaimyno baltas katinas.. tai tiek visas spygaudamas jį gainioja.. esat girdėję spygaujantį Piką? aš esu.. verkiančiai spiegiančiai loja.. katinas tai dumia visas pašiurpęs, bet Pikas pašiurpęs tris kart daugiau..


tokie čia pas mus pavasarėjantys vaizdai už lango..


;-)

Ieva ir eilėraščių konkursas

išdidus tėtis Andrius labai neturi kada rašyti post'us.. sako, ''vyrams labai sunku multifunkcionuoti".. bet vaikšto namuose labai išdidus. Sveikinam dar kartą laureatę ir džiaugiamės kartu! Ievos sukurtas eilėraštis "Metalinis žirgelis".


Ievos diplomas:

Laimėjusiai I-ąją vietą eilėraščių konkurse
,, Įdomiausia savaitgalio kelionė dviračiu ir pėsčiomis"
konkursą organizavoVilniaus sveiko miesto biuras.



METALINIS ŽIRGELIS

Linksmai sužvengia metalinis žirgas
Ir pasimuisto nekantriai.
Važiuodamas jis jaučiasi laimingas,
Nes jo kanopos ratai, stipinai.

Raita ant žirgo išsiruošiu kelionėn.
Štai - jau kuprinė ant pečių!
Tikiuosi, laikas bėgs maloniai,
Tikiuosi, nesulauksime liūčių.

Veržlus tarsi versmė upelio,
Žirgelis lekia vis tolyn.
Žirgeli, dviratėli mano,
Ačiū, kad su manim buvai kely.

2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

prerijų sodai

pagaliau radau, ko ieškojau!

nors už lango vėl ir vėl prisninga.. ir pas mus kaime viskas aplink dar balta.. bet mintyse vis kuriu kiemo ir sodo vaizdus.. kaip viskas bus, kai susitvarkysim kiemą ir baigsim statyti tvorą..



tai mano svajonėse sodas turi būti pilnas smilgų, žolynų, prieskonynų ir visokių slaptų užkaborių.. ieškojau ieškojau interneto platybėse, bet niekas man ten netiko.. Andrius vakar net nubraižė kompe visą kiemo-sodo planą.. suplanavom kašio, gėlių, darželio, sūpynių, hamako ir šiaip pagrindines visas linksmybių vietas.. bet man dar norėjosi rasti ir paveikslėlių, ir aprašymų būtent apie tokį sodą, kokio man reikia.. nes tikrai žinau, kad nenoriu jokių visžalių spygliuočių krūmelių.. tikrai nenoriu visaip dekoratyviai apkarpomų krūmelių.. akmenų nenoriu.. prūdelio nenoriu.. na, žodžiu, vos ne viso sąrašo, kur paieškojus lietuviškuose gėlininkų puslapiuose rasdavau.. užsienietiški puslapiai irgi arba super prabangūs sodai, arba šiaip sėklų ir daigų pardavėjai.. klimatas, aišku, kitas, tai nežinia, kiek augalai atsparūs būtų mūsų orams.. tai prisiskaičiau apie naują ūkininkavimo madą ale' ekologiškai.. ir tiek.. kai turiu mažą leliuką, tai ir tokie puslapiai pasidaro aktualūs - kaip užsiauginti ekopomidorą ;-)

taigi.. ieškojau ieškojau.. ir radau stebuklingą ale'sąvoką, kurios, pasirodo, man ir reikėjo - prerijų sodai (noras nr 5).. mane net pavadinimas veža, ką jau kalbėti apie pačius sodų vaizdelius.. ir šiandien netgi radau lietuvišką nuostabų blog'ą ir viską, ko man reikia! valio! valio! valio!

trumpa ištrauka.. paklausykit, kaip nuostabiai skamba: ..." dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis ir netgi šiurenimu vėjyje.".. tai kaip galima išlikti abejingai tokiam aprašymui.. žodžiu, perskaičiau visus tris straipsnius apie prerijų sodus ir vaikštau dabar labai išdidi ir patenkinta, nes radau, ko ieškojau.. aišku, jei ne šiurenimas vėjyje, dar gali papirkti ir ..."ar nenorėtumėt turėti sodo, kuriame beveik nereikėtų dirbti?".. čia jau labiau papirko? ech, jūs.. ;-)

reikės dar pasidomėti straipsniukuose aprašytais augalais ir toliau dėliotis, kaip čia kas pas mus kieme turėtų atrodyti.. nes jau norisi bent ką nors pasidaiginti, pasisėti bent namie, šiltai, arti radiatorių..

nuotraukos blog'e taip pat labai gražios ir netgi galima pasididinus, prikišti nosį ir ištyrinėti detaliau: http://rasosaugalai.blogspot.com .. kartu ten yra ir rožių augintojos blog'as.. tai dar labai ten nesigilinau, nes žinau, kad visko užsimanyčiau ir iš ten.. o, pergolės su vijoklinėmis rožėmis super tiktų prie įvažiavimo, netoli vartų..

[foto: rasosaugalai.blogspot.com]

P.S.

Ieva laimėjo eilėraščio konkursą Vilniaus savivaldybės organizuotame konkurse.. Sveikinu labai jaunąją poetę! o Andrius, kaip išdidus tėvas, žadėjo įdėti eilėraštį ir diplomą, kad visi galėtume pasidžiaugti kartu.. tai, įdomu, kada mes sulauksime....

2009 m. kovo 10 d., antradienis

pagaliau - gimtadienis!

Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena!
Su gimimo diena! Su gimimo diena! SU GIMIMO DIENA SVEIKINAME TAVE, BEATRIČE!
Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena!

video

Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! ŽVAKUČIŲ IR DAUG TORTŲ! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute!

2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

kokie tie ikimokyklinukai

.. "DIDŽIAUSIOS BĖDOS – MAŽIAUSIŲJŲ (2009, Nr. 10)

Šiandien aišku, kad ekonomikos nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis nei anksčiau manyta. Apklausos rodo, kad šviesą ekonomikos tunelio gale žmonės tikisi išvysti tik po kelerių metų. Tačiau mažiausius Lietuvos piliečius ugdanti švietimo sistemos dalis jau dabar reikalauja radikalių permainų. Kokių?


<...> Ikimokyklinio ugdymo organizavimas ir finansavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ir visas problemas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo sistemos formavimu, savivaldybės sprendžia pačios. Nors savivaldybių vadovai pabrėžia, kad dabartiniam ikimokykliniam ugdymui lėšų nepakanka, tačiau ką nors iš esmės keisti vis nesiryžta. Pasak L.Milašauskienės, sostinės vaikų darželių direktorių padėtis nėra pavydėtina. Jos tampa be kaltės kaltos už tai, kad jų įstaigos yra perpildytos ir negali patenkinti vaikais besirūpinančių tėvų poreikių. „Esame kaltinamos kyšių ėmimu ir kitomis nuodėmėmis, - sako naujoji LIUĮVA prezidentė. - O juk tėvų paramos prašome ne sau, ne rankinukams ar edukacinių kelionių kelialapiams įsigyti, - už paramos lėšas dažniausiai perkame dažus įstaigų sienoms dažyti.“

L.Milašauskienė pripažįsta, kad sovietinius laikus primenantis ikimokyklinio ugdymo paslaugų deficitas ypač būdingas sostinei. Mat Vilniuje, kitaip negu kituose miestuose, sparčiai didėja gyventojų, o kartu ir vaikų skaičius.


Deficitas, kaip žinia, vienas nevaikšto - jį lydi kiti atgrasūs reiškiniai. „Paskambino ponia iš vienos ministerijos ir prašydama, kad jos atžalą priimčiau nepaisydama vaikų skaičiaus grupėje, pažadėjo pasirūpinti, jog mums būtų paskirtos naujos kėdės - pasakoja L.Milašauskienė. – Ji turbūt galvoja, kad toks veikimo būdas dar gali būti rezultatyvus.“


LIUĮVA prezidentė įsitikinusi, kad spaudžiant ir kaltinant vaikų darželių vadoves jokios ikimokyklinio ugdymo organizavimo ir finansavimo problemos nebus išspręstos. Anot L.Milašauskienės, būtų daug lengviau patenkinti įvairius ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikius, jei į šią sritį valdžia įsileistų daugiau privačios iniciatyvos, ją remtų ir padėtų. Ypač sostinėje. „Vilniuje privačios ikimokyklinio ugdymo paslaugos pirmiausia reikalingos tam, kad dirbantys tėvai turėtų kur palikti savo vaikus, - sako L.Milašauskienė. – Padėtis, kai į vieną vietą vaikų darželyje pretenduoja po 3-4 vaikus, reikalauja labai rimtų sprendimų.“ LIUĮVA prezidentės nuomone, naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimąsi turėtų paskatinti ir paprastesnės tokių įstaigų veiklos higieninės normos.


„Privačių ikimokyklinio ugdymo paslaugų atsiradimas manęs visai negąsdina, - sako L.Milašauskienė. – Ypač jei tokios veiklos imsis ikimokyklinį ugdymą išmanantys žmonės, o valdžia jiems padės.“


Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“.
"...

[foto: dialogas.com]

2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

norai norai norai (1)

taigi, toliau apie norus..

noriu daug daug apyrankių (2).. ir jau septynias nusipirkau.. bet man reikia dar.. kai turėsiu jų daug daug, tai galėsiu įsivaizduoti, kad atrodau jau beveik taip:


ir jau pamatysiu save ir jūros fone, ir su vėju plaukuose, ir su idealia figūra.. kas norės toliau svaigintis (ten yra nuotraukų ir su drambliais, ir su visokiom gražiom sukniom ir dar visko): www.monsoon.co.uk .
o paskui, kai jau turėsiu vėją plaukuose ir visas kitas smulkmenas, eisiu į woman film festival "šeršėliafam".. kur dar galėčiau taip atrodydama nueiti ir sukelti žiaurų pavydą?? .. ;-) .. kam įdomu ir esate šiuo metu Lietuvoj: serseliafam.wordpress.com .. būtų mano vaikas didesnis, eičiau ir į vaikams skirtą programą, bet dar mūsų dukros ne visai ta amžiaus ir svorio kategorija.. labai sudomino keletas filmų (3), tai pasitarsim su seneliais, kaip čia šį reikaliuką suorganizuoti..

su nuostaba pamatai

.. "tomis akimirkomis, kai gynybiniai tavo mechanizmai ima silpnėti ir svyruoti, netikėtai tau nuo akių nukrinta uždanga, ir tu su nuostaba pamatai, kad aplink yra žmonių, urie iš tikrųjų mato, girdi ir jaučia vienas kitą, kad šie žmonės iš tiesų išgyvena ir laimę, ir džiaugsmą, ir šie jausmai yra visiškai tikri.

šis pamatymas gali ne juokais tave sukrėsti ir nuliūdinti.

..tu imi suvokti, kad tau nepadės nei tavo laimėjimai, nei tavo išskirtinumas.. kaip didžiausia vertybė tau prieš akis iškyla žmogiškumas ir paprastumas, kuriame slypi nuostabus gebėjimas patirti tikrus žmogiškus jausmus. kai išmoksti priimti žmogišką paprastumą, tavo sugebėjimai tampa ypatingi. jie neturi nieko bendra nei su tavo verte, nei su meile.

tavo kelias namo iš tikrųjų prasideda nuo tada, kai tu bendraudamas su aplinkiniais nustoji naudotis jais, kad palaikytum netikrajį, susikurtąjį savo 'aš', ir pradedi žiūrėti į juos kaip į veidrodžius, kuriuose gali atrasti tikrąjį savo 'aš'." ...

[citata: O. ir D. Lapinai "Ten ir atgal"]

turėjau sulaukti vos ne 25 metų, kad tai suvokčiau.. nerealu..

jau baigiau šią knygą, tai negalėjau dar į lentyną padėti, kol su jumis nepasidalinau šia mintim.. dabar paėmiau A. Baricco "Homeras, Iliada".. taigi, nieko bendra su vaikais ;-)

2009 m. kovo 4 d., trečiadienis

gal skaitot įdomius blog'us?

jau kelinta diena vargstu ir labai ieškau įdomių žmonių blog'ų.. labiausiai noriu surasti panašių gyvenimo būdu ar požiūriu žmonių kasdienius užrašus.. dabar įdėjau naują nuorodą savo blog'o dešinėje į Beatos virtuvės blog'ą.. gaila, kad nebėra jos tv laidelės - man patikdavo žiūrėti..

na, bet apie maistą ir vaikų auklėjimą mažai.. noris DAR!.. dar įsidėjau naujas nuorodas į TED.com ir kaobanga.com blog'us.. pažiūrėsiu, ar įtrauks skaitymas..

begalė begalė blog'ų, kuriuose vien krūti paveiksliukai, nuotraukos ar filmukai.. nesiginčiju, viskas super modernu, skoninga ir stilinga.. bet mane tokie užknisa.. copy iš ten, copy iš anen ;-) ..

gal kas skaitot ką nors tokio labai labai??

kažkas atsitiko? Martynas supyko?

nežinau, kas čia pasidarė, bet po to, kai mano nuostabus kūdikis atsisakė mamos pienuko, taip persigrupavo hormonai (again&again), kad dabar ką veikiu, tai nuolat kurpiu kokias mintis.. sakiau, reikės gal sąrašą kokį sudaryti norų.. nes kai laukiausi ir maitinau kūdikį toks savisaugos instinktas buvo stiprus, kad net vairuot pradėjau siaubingai.. aišku, dar persėdau iš savo sportinio prelude, į šeimyninį universalą.. chi-chi..

dabar taip smarkiai viskas pasikeitė galvoje (again&again).. prisiminiau a.a. J. Ivanauskaitės citatą apie upę.. man kažkada ji tokį stiprų įspūdį padarė.. kad meilė gali būti rami kaip tekanti plati kalnų upė.. tada pagalvojau - nerealiai, ir aš taip noriu.. taip stipriai pasakyta, kad net dabar širdį surakina..

tai va.. dabar man jausmas panašus.. aš taip visko noriu.. stipriai, aiškiai, ramiai.. ir net jei labai stipriai, tai vis tiek nėra būtina smarkiai šokinėti ir makaluotis.. tik akys dega ir tiek..

su kažkuo čia kalbėjau (hmm, žiauriai nepamenu detalių) ir sakiau, gal Adelės gimtadienio proga eisiu miesto gatvėmis su dūdomis ir būgnais (1).. vyras neprieštaravo, o bendraminčių atsirado tą pačią akimirką.. nes toks džiaugsmas džiaugsmas man tas pirmas gimtadienis atrodo..

paskui sumąsčiau, kad noriu kieme prikabinti vėliavėlių (4), kaip budistų maldos vėliavos.. aišku, kalnų fone neišdegs man padaryti ;-), bet beržą vidury kiemo turim.. o tai jau yra gerai.. taigi.. dabar pradėjau galvoti, kaip čia su tom vėliavėlėm susitvarkyti..

radau juokingą psl. http://www.maharajatent.com/ klaikios kokybės nuotraukomis, kur tokių fainų palapinių yra.. ir galima pasirinkti nerealių variantų baldakimų, indiškų kilimėlių, saulės lietsargių.. net tiurbanų.. galima rinktis raštus.. tik žąsinai pasidarę taip, kad paveikslėlių jums negaliu įkelti.. tai jei turėsit kantrybės ieškoti: star canopy, mahe "applique" canopy, children's tent man pasirodė patys smagiausi.. į labai praktiškus, apsaugančius nuo vėjo ir saulės tai net nežiūrėjau.. http://http://www.maharajatent.com/INDIAN%20TENT%20COLLECTION.htm
[foto: monkeycrumb.co.uk]
P.S.
biški ne į temą..
šian pietums taip skaniai pasigaminom daržoves, troškintas grietinėlėje su šerniena apelsinų padaže.. kad negaliu ištverti nepasigyrus..oj, t.y. nepasidžiaugus..
;-)

2009 m. kovo 3 d., antradienis

skin them all

na, dar tokiam amplua Kudirkos neteko matyti [ www.skinslove.com]:
smagūs šunes:

norėčiau šaldytuvą 'apmūtūriuoti', bet dar nelabai įsispecinę šioj vietoj.. skinslove'ai rašo: "Lithuanian national tradition - to grow trees on the skulls :)".. dar ir su humoro jausmu chebrytė.. kašio fanams, moytoy fanams yra ten gerų dalykėlių..

ir pavadinimai neblogi.. apačioj: "she is happy"..

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

pasivaikščiojimas po senąjį Vilnių

kaip gerai praleidau savaitgalį..!
ypač šeštadienį.. tokia gera nuotaika, tiek daug saulės ir tiek daug įvykių viename pasivaikščiojime..

išsiruošėm mes 4 mergiotės po senąjį Vilnių pasivaikštinėti.. tai pati mažiausia savo prabangiuose ratuose beveik visą kelią snaudė, nosį saulei atsukusi.. sakiau, kad niekad dukros rausvai nerengsiu.. bet važinėja dabar vaikas vežimaity rausvu kombinezonu ir rausva nuostabaus grožio kepure.. ir man taip gražu, na, taip gražu.. gerai, kad nors vežimas ne rausvas..

taigi prasidėjo mūsų kelionė nuo Paco gatvėje esančių molio dirbtuvių.. kuriuose jaunoji mergiotė (na, o savo draugę ir save vadinsiu kitaip.. tik dar nesugalvojau kaip) prisiplėšė tris maišus savo ir draugų gamintų molinių darbelių (pamačiusi darbelius, dar kartą nustebau, kokie žmonės kūrybingi).. po to patraukėm mes Antakalnio gatve pro Katedros aikštę iki Ledinio Ledinio Baroko (na, man taip galvoj skamba iš tv reklamos: 'ledinis ledinis pingvinas')..

taigi, atsukusios nosis jau beveik pavasario saulei ir kalboms liejantis laisvai pražygiavom mes iki aikštės.. kalbos buvo tiek, kad nors vežimu vešk.. tai net teko pagreitintai kalbėti, nes kitaip niekaip nebūtume spėjusios visko papasakoti (aišku, visko dar nė viena moteris nė spėjusi)..

ir ką jūs manote, Katedros aikštėj aptikom technikos stebuklą.. ant spaudos kiosko sienos prilipintą dideliausią ekraną su info turistams, gražiais filmukais, nuotraukomis apie Vilnių, turistiniais maršrutais ir kt. kaip tyčia į stebuklingą ekraną švietė saulė, tai mes visomis turėtomis rankovėmis bandėm pasigaminti šešėlio, kad nors ką nors pamatytume.. na, aišku, ir su pasimėgavimu smūgiavom į visus touch screen'o mygtukus.. o prispaudinėjusios Vilniaus vaizdų pėdinom toliau..

pasiekusios Rotušės aikštę, visai neplanuotai pakliuvome į Ledinio Ledinio Baroko ekskursiją.. ir buvau sužavėta šiltu gidės pasakojimu apie ledinę ledinę sieną.. kam teko būti ir žiūrėti į ledines ledines skulpūras, matėte vieną baroko šedevrą nupaišytą ant ledinės ledinės sienos (aš, tai kaip arši miestelėnė pasipiktinau, kodėl gi ta siena be 'vaizdelio'.. pamaniau, gal nespėjo išdrožinėti).. tai pasirodo, ta ledinė ledinė siena atidarymo dieną buvo išpaišyta skirtingų skonių (ir, atitinkamai, spalvų) ledais.. ledų skoniai buvo parenkami pagal norimą išgauti spalvą.. tai va, kas mane linksmai nustebino, kad tą dieną, kai klausėm gidės pasakojimo, tai siena buvo išvis tuščia tuščia.. o įtraukiantis pasakojimas truko ilgai ilgai..

na, kad įtraukiantis, tai čia man pasirodė.. nes mergiotės užsinuobodžiavo, pradėjo žiovauti, tai teko traukti toliau.. o, kai traukti nežinojom, kur .. tai patraukėm į ŠMC.. na, ir kaip visada, kas ištinka mane, kai išeinu su Adeliuke - laiptai.. o laiptų buvo daaaug.. bet aš jų neišsigandau ( iš kur merginai tiek drąsos), nes buvo pritaisytas ir mechanizmas žmonėms ratukuose užkelti.. bet, o šventas naivume, gi niekas iš darbuotojų , pasirodo, nežinojo, kaip juo naudotis.. o ponas X (pavardė pakeista) pastatęs šį mechanizmą pamiršo prainstruktuoti likusius dirbti kolegas.. bet.. kur-buvęs-kur-nebuvęs prisistatė malonus darbuotojas ir pasisiūlė man pagelbėti užnešti vežimėlį su miegančiu nuostabiuoju kūdikėliu.. man, aišku, beliko sutikti su mintimi, kad kiekvienai mamai jos vaikas (su ratais ar be jų) sveria kaip baltas mažytis lengvutis pūkelis (paskui vaikščiojau kaip išsukiotom rankom, nes sugebėjau kažkaip 'įdomiai' paimti rankenas) ir tepti vežimą į viršų, į meno aukštumas..

pasidairėm pasidairėm (dar kartą pagalvojau, kokie visgi žmonės kūrybingi.. dar pagalvojau, kad gyvena gi many nepažinta meninkė).. ir.. visos kaip sutarusios pajutom, kad labai norim valgyti ir prisėsti.. nusileidus laiptais žemyn, maloni kasininkė pasiūlė mums nusileisti į sąlę apačioje ( o ten tai laiptų irgi nemažai taip), nes Adelei turėtų patikti ten tūnantis žvereliai ir gyvūnėliai.. bet jau mūsų kojos turėjo tvirtesnę nuomonę, ką mums reikėtų daryti.. taigi, nužingsniavom mes prisėsti ir ko nors gardaus užkąsti.. o čia teks ir baigti pasakojimą apie mergiočių pasivaikščiojimą, nes po baseino treniruočių prie mūsų prisijungė du vyrukai..

toks tas saulėtas ir smagus mergiočių pasivaikščiojimas po senąjį Vilnių..

;-)

[foto: "vilnius - europos kultūros sostinė 2009"]


2009 m. kovo 1 d., sekmadienis


žiūriu pro langą - vėl sninga,


o ne, čia tik kiemsargis nukrito nuo stogo.


lengviau atsidūstu - ačiū dievui, pagaliau pavasaris.


[J. Erlickas]

[foto: extreme-sport.lt ]