gražių švenčių

kokia Adelė buvo kruopa lygiai prieš metus..

chi - chi ;-)

gražių švenčių visiems ir ramybės jūsų širdims!

 

suknelės

paskaičius apie Noros pirmadienio kostiumus ir dar pažiūrėjus SOUZA nuotraukas, taip ir norisi pasakiškai gražių sijonų kasdienai..

tokių grožybių prisižiūrėjau Ouma Clothing parduotuvėlėje.. taip ir įsivaizduoju Adeliukę su fėjos sijonu ir save taip pat nemažiau fėjišką vaikštant po namus..

dubstep

vakar išmokau naują žodį - dubstepas.. nerealiai..

wikipedia apie tai rašo:
.."dubstep yra elektroninės šokių muzikos žanras, kilęs iš Londono, UK garage stiliaus. Muzikiniu atžvilgiu, dubstep išsiskiria niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas. Pavienių garsų, populiarių muzikos pavyzdžių vartojimas, retas ritmas bei visur esantys žemi dažniai (žemiau 90Hz - žmogus girdi iki 40Hz lyg ir)..."

dabar tokia muzika man nerealiai tinka

pasitaiko..

mėlynas dviratukas

kokia gera mintis - blog'o tema nedidukės kavinės ir parduotuvėlės.. aišku, nuotraukos labai labai nepaprastos, o ir pačios parduotuvėlės nuostabios.. galėčiau žiūrėti ir žiūrėti..

parduotuvėlės pačios įvairiausios: ir vintage žaislų, ir baldų, ir gėlių, ir knygų..

maloniai raminantis daržovių vaizdas.. ;-)

o labiausiai man patiko keleto drabužių parduotuvėlių nuotraukos.. tokios ramios ir pačios nuotraukos, ir parduotuvėlių interjerai nuostabūs.. pas mus kažkaip labai pasigendu dar tokių.. ir geriausia - tai mėlynas dviratukas.. be jokių navarotų ir pribumbasų.. pats gražumas..

[foto: signsaysopen.blogspot.com]

visiems mums reikia

visiems mums reikia kažkaip išreikšti save.. vieni mąsto, piešia..

maunasi kojines ant rankų ir striukių rankoves ant kojų.. taip gražiai pasipuošę išdidžiai tyrinėja save veidrodyje.. ir šypsosi..

kiti maskatuojasi, balbatuojasi ir nežino, ką moka.. ir nuo kur čia pradėti save reikšti..

vakariniai siautukai

vat taip jau vis atsitinka, kad vakarais užeina didelis noras pasiausti ;-) ..

sienos mano namuose

švelnūs eksperimentai namuose ant sienų..

linksmi sėdmaišiai

užsidegiau mintim kaip būtų gražu vaikų kambariuose pastatyti sėdmaišių ir dar kokį linksmą kilimą patiesti.. internete prisižvalgiau gražių nuotraukų FATBOY puslapyje.. Vilniuj taip pat radau pardą, kuri prekiauja sėdmaišiais, bet dar nenukeliavau iki jos..  būtų toks jaukus minkštas pasisėdėjimas..

aišku, būna, kad mane aplanko ir daug praktiškesnės mintys..

iš stalo gyvenimo

pastarosiomis dienomis pas mus vis atsiranda norinčių namie susikurti savo asmeninį kampelį (ir iš kur pas žmones tiek drąsos? tiek valios geležinės?).. na, aš kažkada irgi naiviai tikėjausi, kad mano mergautinis stalas su kėde bus naudojamas būtent šiam tikslui.. dabar jau Andrius sėkmingai įsikūrė čia su savo kompu, laidais ir popieriais.. na, dar ir Adelė su kupeta žaislų dalyvauja šiame kambary.. taip kad trečiam lieka tik sofutė ir kompas ant kelių.. nelabai čia man prie dūšios toks kampininko likimas..

mama irgi rezgė planą, kaip čia susikurti skaitymo kampelį.. planui įgyvendinti reikėjo toršero ir foteliuko miegamajame.. na, nusipirko ji ir toršerą, ir foteliuką.. tik viena problema - tėtis pavogė lempą ir persitempė į kitą kambarį.. (jie abu pas mus labai juokingi - kas pažįsta - puikiai tai žino).. taigi, panašu, kad reikės dar vieno toršero dėl šventos ramybės..

na, ir man šovė gera mintis, kur galėčiau susikrausyti su savo pieštukais, knygomis, žurnalais ir kompu.. turim mes a.a. močiutės stalą.. stalo šio likimas nelepino, pagal senus papročius dažė visomis įmanomomis spalvomis kaip ir kitus lauko ir vidaus baldus, tampė iš vienos vietos į kitą ir trumpino kojas.. bet štai išaušo ir jam viltis įsitaisyti kur šiltame šviesiame kambarėlyje.. ir netgi atsirado drąsus žmogus, kuris ėmėsi jį restauruoti.. gražu žiūrėti kaip žmonės dirba ir gražius daiktus restauruoja, ar ne ;-) ?!?

sniegas ir vynuogės

..po džiaugsmingo pirmojo sniego kasimo kieme, visai nežiemiškos vynuogių valgytojos nuotraukėlės..

skiepai (papildyta)

vienas iš didelių klausimų gimus vaikui man buvo privalomas skiepų kalendorius.. na, sukau galvą, kaip čia geriau būtų daryti.. ar jų reikia, ar nereikia.. kur tiesa, o kur farmacininkų propaganda.. niekas čia aiškiai atsakymo ir nedavė.. kiekvienas šį klausimą sprendžia pagal savo įsitikinimus.. aišku, jau turbūt visus mus gerokai užkniso vis didėjančios vaistų kainos ir šiaip jų pačių nustatymas '' iš lubų".. dabar naujas vajus - kiaulių gripas arba H1N1 ..

gražiausias instrumentas

visad maniau, kad gražiausiai skambantis intstrumentas yra moters balsas.. na, ir vakar dar kartą teko tuo įsitikinti.. besimėgaudami tokiu gražiu rudeniu ir visomis rudeninėmis mūsų progomis (ačiū Artūrams ;-) vakar dūmėm pasiklausyti Club Tango ..

jau senokai bebuvau buvusi šv. Kotrynos bažnyčioje.. nors ten labai daugeliui vykstančių koncertų labai simpatizuoju.. aišku, maloniai buvom nustebę, kad salėj jau daug šilčiau nei kad atsimenu.. o, atsimenu tokia geroką įšalo žemę kaip ir būna bažnyčiose.. aišku, šįkart man gerokai padėjo nesušalti moteris, prisėdusi pusę mano kėdės ir jos pūkuotas megztinis.. bet aš čia ne apie šilumą dalijančias moteris..

taigi..

išsirideno į sceną jauni šaunūs atlikėjai.. manau, jau daugelis žiūrovų vien tik jiems pasirodžius nevalingai išsišiepė iki ausų.. atlikimas padarė super įspūdį.. garsas jaunatviškai maksimalistiškas, labai aktyvus ir visai neromantiškas.. manau, tango toks ir turėtų būti.. nes kai kadaise toj pačioj erdvėj klausiau lietuvių kvarteto atlikimą, tai miegas ėmė nuo lietuviško melodingumo ir lyrizmo (kurio, aišku visi mes turim iki ausų).. muzika skambėjo pasiutusiai ir labai tangiškai.. kažkada senų senovėj, kai lankėm šokių pamokas ir ponas Petreikis mums sušoko tango klasikine maniera, tai, aišku, su Andrium nusprendėm, kad čia tai jau tikrai ne mums..

didelis šio žavaus koncerto trūkumas tai, kad niekas neleido solistei dainuoti.. tik įeidavo ji ir vėl po vos vienos mažos dainos išeidavo.. balsas jos, vos suskambėjęs, laužė skliautus ir lubas ir veržėsi iki pat sielų gelmių.. galėtų ji ir dažniau čia, Vilniuj, pasirodyti.. aišku, kodėl būtinai reikia atrodyti kaip vaidilutei (turiu ypač ilgų plaukų baimę), tai man irgi paslaptis.. patinka man tokia atlikimo maniera, kai gėris ir blogis susimaišo į vieną.. viskas tobula, bet nenuglaistyta iki bejausmizmo..

dar įeidami spėjom pastverti Gleb Pyšniak ir Dariaus Mažinto lapkričio mėnesio koncerto reklamėlę.. labai įdomu bus jų pasiklausyti.. nes šių jaunų žmonių nuopelnai skamba labai jau plačiai po visą pasaulį.. norisi pasidžiaugti talentingais lietuvaičiais..

[foto: bilietai.lt]

pietūs rudenį

besimėgaudami gražiomis rudens spalvomis ir saule vakar nudumėm iki Trakų.. na, ir aišku, jau buvo pietų metas, tai ieškojom, kur gražiai ir skaniai papietauti.. senokai apvalaus stalo klubo languose mačiau reklamą, kad vaikučių laukia vaikų žaidimo kampelis.. ir vyno lounge galima užsisakyti ir iš picerijos meniu.. na, ir dar nuolaida su laisvalaiko korta, kurios mes vis dar nesugeram pasidaryti.. ;-( ..

tik mums su mažąją žaidėja įėjus į piceriją, kad puolė lydėti gausi palyda iki pat vaikų kambarėlio.. aišku, lydėti teko kiaurai per keturias sales.. bet tai ką pamatėm maloniai mane nustebino.. salės interjeras toks visai į prašmatnumą (smarkiai į detales nesileisiu, nes vis tiek virš mūsų ant lempos kabojo du kryžiuočiai).. vaikui žaisti kampelis visai nemažas.. tikrai jai buvo ką visą laiką veikti..

aišku, kitas man beveik juoką sukėlęs dalykas, tai vaikiškas meniu..

kažkada neseniai kirpykloje man į rankas pakliuvo žurnalas, kuriame perskaičiau interviu su sveiko vaiko projekto iniciatoriais.. kažkaip labai susidomėjusi apie juos paskaičiau.. turbūt jau visi puikiai žinot, kokia čia iniciatyva, ir kiek daug triukšmo jie neseniai buvo sukėlę.. na, kas domisi sveiku maistu ir dar plius turi vaikų, tai jau tikrai, greičiausiai kad žino.. taigi, skaitau vaikams siūlomą meniu.. ir kaip tyčia, visi siūlomi patiekalai tokio pavyzdingo nesveikumo, kad net.. aišku, gal man dar anksti spręsti.. gal paaugę vaikai nieko kito ir nevalgo.. bet vaikui parinkti tai tikrai nelabai yra iš ko.. taigi siūloma: skurdintos bulvytės, dešrelės, pica, gerokai paskrudinti blyneliai su bananais ir dar nepamenu kas.. ką valgyti 1.5 metų vaikui?? niekas nežino.. nes būtent visi šie patiekalai, ypač kepinti ir skrudinti ir yra nepageidaujami totaliai vaikiškiems skrandžiams..

aišku, galima būtų diskutuoti.. kad vaikams būtent toks maistas pats skaniausias.. bet aš dar nepasiruošusi su tuo sutikti..

taigi, papietavom mes skaniai, vaizdas buvo tikrai karališkas, nes visi vyno lounge salės langai orientuoti į gražų gražų vaizdą su ežeru ir pilimi.. aptarnavimas irgi visai neblogas.. vaikas buvo užsiėmęs visą laiką.. ir dar be mūsų toj salėj nieko nebuvo.. galėjom su vaiku žaisti ir vaikščioti ratais niekam netrukdydami..

dingo keistas jausmas

Mintis, kuri dūkštelėjo man dabar į galvą, yra palengvėjimas, susijęs su kaltės jausmo praradimu. Keistas toks jausmas. Bet esu įsitikinusi, kad kiekvienas mes kaltės jausmą turim. Gal šaknų reikia ieškoti toli toli ir giliai giliai? Gal reikėtų pavartyti gudrią knygą su dar gudresniais faktais?

Pirma knyga, kuri man šauna dabar į galvą, tai neseniai skaityta A. Čekuolio. Ten perskaičiau nemažai įdomių istorinių (?) faktų apie Senojo Testamento faktus. Ir man jie patiko, net nežinau, kiek ten iš tikro tiesos, bet jie bent jau nėra sentimentalūs ir bauginantys paprastus žmones. O labai lengvai paaiškinantys situaciją.

Gi net ir pasakos, mūsų senosios lietuvių pasakos, manau, nėra iš piršto laužtos. O realiai kažkas panašaus būta. Tik per daug pasakotojų viskas kito daugybę daugybę kartų, kol tapo legendomis.

Taigi, apie kaltės jausmą. Kaltės jausmas būna visoks. Man, pavyzdžiui, visad atrodė, kad esu per jauna, ne tokia svarbi ir geriau jau man patylėti ir nelįsti rimtiems žmonėms į akis. Jausmas lyg esi ne savoj vietoj.

Nežinau, iš kur tai ateina. Bet praeina tai tikrai žinau kada. Kai sustiprėja pasitikėjimas savimi. O jis man vis stiprėja ir stiprėja. Nenumaldomai. Vis stengdavausi apsiriboti privalomu bendravimo minimumu.

Ir kur čia tokiais dalykais galva prikemšama? Amerikonai pasakytų, iš vaikystės. Bet man čia labiau panašu į visuotinį jausmą, kurį turi kiekvienas. Ir netgi kaltės jausmų pas kiekvieną iš mūsų yra daug ir visokių. Dėl to, dėl ano ir dar truputį dėl kito.

Kai truputį čia aprašiau savo kaltės jausmą, tai net ir nesuprantu, ar čia juokinga, ar čia šiaip smulkmena totali. Bet kai ta smulkmena yra visur, kasdien ir beveik visais klausimais. Ir ji staiga (o gal kad sulaukiau trisdešimt?) ima ir išnyksta, tai ir palegvėja, ir trūksta lyg kažko. Vat ir suprask, žmogau.

Šiaip tai kaltės jausmų būna ir rimtesnių, suprantu.

ruduo

kaip pasakytų Milda, dabar toks gražus laikas..

ir tikrai, po gražios vasaros, po kelionių, kalnų, jūros, kaimo ir vėjo gera grįžti namo.. gera džiaugtis rudens saule ir laukti gimtadienio.. kažką man labai norisi per tą gimtadienį nuveikti, tik dar nežinau, kas tai gali būti.. labiausiai norėtųsi plaukti laivu, kuriame rengiami šokiai.. kad tamsoje šviestų spalvotos lemputės, grotų rami muzika (aš gi labai nemėgstu persistengti šokant) ir aplink būtų daug daug vandens.. vat upės mieste yra labai gerai.. aišku, ir didesni vandenai visai gerai.. o gal ir dar geriau.. ;-)

dar norisi susitvarkyti su pirmosiomis mano braškėmis.. nes turiu nuosavų braškių ūglių, kuriuos vat ruošiuosi persodinti.. kaip man - tai pasiekimas.. nes jūs nematėt, kaip atrodė mano pirmasis daržiukas.. kurio niekas neravėjo ir nieko iš jo neskynė.. ir kokio didumo užaugo salotos ir žydintys ridikai.. tik šilauoges buvo populiarios ir braškes (kartais, kai prisimindavau..)..

per vasarą paūgėjęs mūsų vaikas sodininkyste užsikrėtė, kai matė, kad tėtė medelius kieme sodina.. irgi ėjo su savo kastuviukais ir grumstelius aplink medžius smulkino.. aišku, paskui kokio ji švarumo buvo, jau istorija nutyli.. dar labai mėgo vasarą šilauoges skinti ir žalios spalvos pomidoriukus.. na, ir šiaip daug gerų minčių jai vis kyla..

dar ketvirtadienį prasidės mano antras prancūzų kursų lygis.. chi-chi.. sąžinė biški kamuoti pradėjo, kad veiksmažodžius gal pasikartoti reikėtų.. gal kurią kitą dieną tą ir padarysiu..

tokios ir kitokios rudeninės mintys lengvai sukasi šiomis dienomis galvoje..

laivų dienos

instrukcija, kaip dainuoti

"pirmiausia, išdaužykite savo namų veidrodžius, nusvarinkite rankas, žiūrėkite klaidžiojančiu žvilgsniu į sieną, užsimirškite. sudainuokite vieną natą, išgirskite ją iš vidaus. jeigu išgirsite (tačiau tai atsitiks daug vėliau) ką nors panašaus į baimėje nugrimzdusį peizažą - tarp laužų trypiančias kojas, pusnuogius klūpančius siluetus, - manau, kad einate teisinga linkme; taip pat, jeigu išgirsite upę, kuria plaukia geltonai ir juodai dažytos valtys, jeigu išgirsite duonos skonį, pirštų lytėjimą, arklio šešėlį.

paskui nusipirkite solfedžio ir fraką, tik labai prašau nedainuoti per nosį ir palikti ramybėje Šumaną."

nereali J. Cortazar'o knygutė apie kronopus..

;-)

tylos purumas

pats įspūdingiausias dalykas, ką esu gavusi savo gyvenime, tai tyla..

kažkada susirašinėjome e-mail'u dar su tik būsimu mano vyru.. tema, aišku, buvo apie meilę ir gyvenimą.. kažkaip jam parašiau, kad tyloje galima išgirsti daug daugiau nei žodžiuose.. nes nesu megėja tuščių žodžių.. anksčiau net mėgaudavausi savaitėmis nekalbėjimo.. ir jis man atsiuntė begaliniai begaliniai ilgą laišką tylos.. kiek aš scroll'inau žemyn per laišką, tiek laiškas buvo begalinis, nesibaigiantis ir visas baltas.. tikrai begalinis.. o tyla tokia iškalbinga, pilna tiek daug svarbaus ir gniaužianti kvapą..

kažkodėl ji man asocijuojasi su minkštu purumu.. kažkada plaukiau ežeru ir buvo toks apšvietimas, kad negalėjau atitraukti akių nuo savo judančių pirštų ir rankų.. vanduo buvo purus.. žiūrėjau, kaip juda pirštai, riešai ir rankos.. kaip srovena vanduo per juos.. ir vat toks vat purumas.. kitaip jo nepavadinsi..

gavusi dovanų tokios tylos, pagalvojau, kad nieko įspūdingesnio nesu gavusi savo gyvenime.. ir tokio stipraus įspūdžio pakartoti tiesiog neįmanoma..

o dabar aš vėl girdžiu tą tylą ir esu jos pilna..

miela staigmenėlė

taigi pasirodo, mūsų vaikas su močiute dalyvavo Happeak konkurse.. ir visi dalyviai, kad jau turi tokias gražias močiutes, apdovanoti mielomis mažomis dovanėlėmis..

ot, tai tau..
kai čia toks oras - tai saulė tai lietus su kruša, tai nors pasidarė aišku, kad galima ir nusišypsoti bent kartą..

dar prisižiūrėjau ten debesų ir labai užsimaniau tokių namie prisipaišyti.. kažkur esu mačiusi, kaip galima gražiai su medžiagomis ''prisiaplikuoti'' ant sienų gėles ar kitokias grožybes.. o panašius debesis jau namie esam kažkada turėję, tik be žuvų:

[foto: blablakids.com]

indėnas - keistas paukštis

..kai nuo tokių liūčių pramušė mūsų namų gynybinę sieną.. Adelės tėtukui teko per patį lietų kasti griovius.. vajetau vajetau.. o mes dvi likom skaityti princesių knygos..

Delčia
princesė

jauniausioji Pilnaties ir Vienišo vilko dukra.. gyvena plačiakraštėse lygumose, kur skamba kojoto riksmas, hienų giesmė.. nešioja plunksnų karūną, dėvi elnio odos suknelę (kaip tik vakar prisipirkau hipiškų reikaliukų ;-), turi bizono kaulo skeptrą.. daugybę kartų siunčia draugėms laužo dūmų žinutes, tai siutina jos tėvus.. dievina šokti aplink totemą skambant tamtamo garsams (daug šokčiau, jei tik pradėčiau)..

totemas

naudoti totemą nesunku,
bet kai ką verta žinoti,
kad neapsijuoktumėte..

norėdami iškviesti lietų (kurio šian net mums jau truputį perdaug),
sugniaužkite kairiajame
kumštyje saują smėlio,
apsisukite tris kartus
į vieną pusę,
septynis į kitą.
tada laukite
(nepamirškite skėčio)..

kviesdami saulę,
apsisukite šešis kartus
į dešinę, dvylika į kairę.
kartokite,
kol pasirodys saulė.
tada laukite
(nepamirškite tvirtų batų)..

kad išsipildytų noras,
darykite tą patį, ką
kviesdami saulę,
tik šokinėdami viena koja.
tada laukite
(nepamirškite - reikės
daug laiko)..

kad būtų linksma,
sukitės bet kada
ir bet kaip.
nelaukite,
pradėkite vėl iš naujo.
(nepamirškite - svarbu
geri draugai)..


[citata: princesės - pamirštos ir nežinomos]

kai nučiuožia stogas

čia bus juokinga tik tiems, kam gerokai nučiuožė stogas.. jei nejuokinga, tai jums dar dirbti ir dirbti ....

kai viskas atsibodo, pabandykite daryti taip:

1.
pietų pertraukos metu atsisėskite savo mašinoje,
užsidėkite saulės akinius ir nukreipkite plaukų
džiovintuvą į pravažiuojančius automobilius.
stebėkite, ar jie sulėtina greitį,
važiuodami pro jus.

2.
kiekviena kartą, kai ofise jūsų paprašo ką
nors atlikti, paklauskite, ar jie norėtų dar ir keptų bulvyčių.

3.
pasistatykite šiukšlių dėžė ant savo darbo stalo ir
ant jos rašykite
'ateinantys laiškai ir dokumentai'

4.
tris savaites iš eiles kavos aparate
plikykite kava be kofeino. kai visi jau atpras nuo kofeino, pereikite prie
'expresso'.

5.
visus sakinius dokumentuose užbaikite fraze
'remiantis patvirtintais šaltiniais'.

6.
rašydami laiškus, nenaudokite jokių
skyrybos ženklų.

7.
kai tik kur nors einate, šuoliuokite, o ne eikite
žingsniu.

8.
kuo dažniau klauskite žmonių, kokios jie lyties, o
gavęs atsakymą imkite isteriškai juoktis.

9.
būdamas operoje, garsiai dainuokite
kartu su atlikėjais.

10.
reguliariai eikite i poezijos vakarus ir
kiekvieną kartą garsiai paklauskite, kodėl eiles nesirimuoja.

11.
savo
darbo vietą uždenkite tinkleliu nuo moskitų.
visą dieną grokite džiunglių garsų kasetę.

12.
prieš penkias dienas praneškite draugams, kad
negalite
atvykti į jų rengiamą vakarėlį, nes neturite nuotaikos.

13.
reikalaukite, kad bendradarbiai ir viršininkas į
jus kreiptųsi tik mokyklos laikų pravarde.

14.
pasiimdamas pinigus iš bankomato, garsiai šaukite
'bingo! aš
laimėjau! aš laimėjau! jau trečią kartą!!!!'

[šaltinis: liaudies išmintis]

lakštingala ir lietus

kažkaip prisimiau, kaip Maltoj sėdėdavau nušniaukštose interneto kavinėse su vaizdu į jūrą.. žiūrėdavau į maltiečių garbanotus vaikus ir močiutes, su mini suknelėm ir cigaretėm dantyse, lošiančiom lošimo automatais.. pasiimdavau patį didžiausią puodą kavos, sumuštiaką ir visa užsinostalginusi rašydavau laiškus namo..

dabar sėdžiu kitaip..

atsidariusi didžiuosius kambario langus žiūriu į savo kiemą.. vakar taip smagiai vaikai čia laistėsi šiltu vandeniu iš laistymo žarnos.. taip linksmai savu noru lindo ir lindo po srove.. kuo stipresne srovė, tuo jiems juokingiau.. ir mūsų lakštingala, čulbanti dieną ir naktį kieme.. ir gegutės.. dangus prisižaibavo tūkstantį kartų ir prapliupo stiprus lietus – kiekvieno sodininko/daržininko svajonė.. aš šlapia marškinių nugara (sėjau pirmąsias savo gyvenime morkas) sėdžiu pritemusiame kambaryje.. šuo miega netoliese.. kvepia kelionėmis ir lietumi..

gyvenimas gražus..

sodo džiaugsmai

na, pagaliau pagaliau ir mes užsiėmėm sodininkyste..

ilgai ilgai laukę šian pasodinom pirmuosius krūmus.. turėjom anksčiau kieme tokį vienišą beržą ir du uosius (jei jie uosiai).. ir daug juodos žemės, kurioje jau keletas dienų tupi žolės sėklos, bet žolė lauk nelenda.. delsia.. kuklinasi ar branginasi?..

taigi, šiandien per didžiulę vėtrą (net išsitraukiau žieminę striukę, nes galvą kiaurai vėjas košė), kasėm duobes, sodinom vieną slyvą, vieną alyvą, tris serbentus ant plonų kotų, tris šilauogių krūmus ir vieną margą alyvą prie įvažiavimo.. puodynės ir maišai, kuriuose viską atsivežėm iš mugės, skraidė vėjuje kaip pašėlę.. vaikas labai supratingai miegojo tris valandas.. matyt, buvo nusprendusi nesikišti į sodo planavimo ir sodinimo procesą, nes tėveliai ir taip įsijautę su metrais ir laistymo žarnomis mosikavosi vėjyje..

dabar vis pasižiūriu, kaip mūsų krūmai lankstosi per audrą.. ir vis rūpinuosi, kad neduokdie kurio nenulaužtų.. nes jau būtų abida juoda.. gal net ne dėl krūmelio, o dėl jaunojo sodininko užgautų ambicijų ir begalinio noro ryt turėti bent dvimetrinius augalus.. vaikui tai žiūriu nė motais mano rūpesčiai.. pasičiupusi virtuvinę kempinytę ir savo kėglių vežimaitį vaikštinėja ratais po kambarį ir vis patikrina, kodėl tas mėlynas vežimo burbuliukas tilindžiuoja..

gal ryt nudumti prisipirkti pilną mašiną žydinčių gėlių?

po pirmojo gimtadienio

kai už lango lyja lietus

artėjantis bambyliuko pirmasis gimtadienis mane nuteikia labai švelniai ir romantiškai.. dar už lango lyja lietus, groja priplaukusi muzika ir vaikas miega.. tai noriu tik geros poezijos, muzikos, dūmo.. terasos, kurios rėmai jau pagaliau atsirado..ar važiavimo mašina toli toli..

jau ir anksčiau mintyse sukdavosi klausimux, koks turėtų būtų vaiko gimtadienis.. nebūtinai pirmasis.. norėtųsi daug veiksmo namuose.. (oho, kaip smarkiai lyja..).. jei tai vasara, gražu pripinti pievų gėlių vainikų, papuošti jais namuose kėdes, laiptus ir dar ką nors.. galbūt netgi ryšiuos kepti savo pirmąjį tortą.. pažiūrėsim, kiek liks entuziazizmo atėjus šeštadieniui ;-).. dar galvoju, kad gera mintis kasmet rašyti vaikui laišką per gimtadienį.. tėtukas irgi sakė nori rašyti ;-).. ir juos kada nors įteikti..

dar radau tokį keistą ir gražų scrapbooking'ą.. mišinys nuotraukų, koliažo, dekupažo ir dar dievai žino, kokio -ažo sumišusio su trupučiu poezijos..

čia nesuprantu, kokia kalba rašo, tikiuosi, nesikeikia:

gražus tas drugelis, skaidantis aplink.. pas Adelę panašūs raudoni skraido ant kambario sienų:

with a gleam in his eyes Adam answered the call of the dishwasher:


o čia šiaip spalvos patiko ir jau labai laukiu šiltos jūros:


[foto: scrapmanija.com ir draugai]