2009 m. vasario 10 d., antradienis

apie laiptus


keistai su tais laiptais.. tik kai pati pradėjau stumdyti vežimėlį po senamiestį ir jo apylinkes, pastebėjau, kiek gi daug tų laiptų yra.. kai laukiausi ir vaikščiojau su atsikišusiu pilvuku, vis stebėjausi, kad parduotuvėse visiškai nėra kur prisėsti.. na, taip, yra lauke suoliukų, bet kai žiema su minus dešimt, tai nelabai tie lauko suoliukai traukia.. o net į prabangumą linkusiose pardose nėra kur prisėsti.. tik vienoj (berods, Esprit pardoj buvo suolelis, kuriuo labai apsidžiaugiau).. dabar kitas trukdis - laiptai.. net į gamtą ir žmogų orientuotos ekologiškų prekių ar vaikams skirtos parduotuvėlės senamiestyje turi tą magišką skaičių laiptų, kurių jau niekaip nesugebu įveikti su vežimėliu - trys.. ir, atrodo, jau mėgstu pasisukioti tikrai simpatiškose malonių ir protingų verslininkių moterų, kurios pačios augina mažus vaikučius, įsteigtose parduotuvėlėse.. tai jei sugebu kažkokiu būdu dar per laiptus užsikabaroti, tai bus arba super siauros durys.. ir be šansų bus tilpti vežimuko ratams, arba jos bus tokios svorio (čia jau šiaip apie prašmatnių drabužių pardas), kad besilaikant pakibus ant vieno ratuko, tikrai jau ne mano nosiai dar ir laikyti duris..
tokiais atvejais pagalvoju ne tik apie mažiulius auginančius žmones, bet ir apie negalią turinčius, ratukuose važinėjančius žmones.. ir tikrai jau tik paistalais ir teorijomis lieka kalbos apie toleranciją.. uždara mes dar ir giliai provinciali šalis.. (myliu savo tėvynę..) bet labai linkiu tautiečiams kuo daugiau keliauti ir kuo daugiau pamatyti.. kad tolerancija ir plačiu akiračiu galėtume ne tik teoriškai pasididžiuoti.. aišku, geriausia, kai kitokie nei mes yra per saugų mūsų suvokimui atstumą.. o mūsų pačių panosėj būtų tik mums nuo gimimo įprasti ir matyti vaizdeliai ir žmonės..
atrodo tie laiptukai - gyvenimo smulkmena.. aš galiu rinktis.. palikti vaiką namie ir su drauge pasivaikštinėti po parduotuves ir miesto gatves.. ar pasivaikščioti su vaiku, bet paprašyti vyro, kad jis lauke pastypsotų su vaikų prie tų nelempų laiptukų (nors mano vyrui tie laiptai - vieni juokai).. arba važiuoti į madingus prekybos centrus.. ten jokių problemų - nei laiptukų, nei lietaus ar sniego..
vis mėgstu iš italų pakrizenti.. ypač pietuose gyvenančių.. bet neseniai sukiojausi itališkose parduotuvėlėse, ir visur šalia laiptų buvo užvažiavimai ratukams.. visur.. tai kaip čia taip..

Komentarų nėra: