2009 m. vasario 16 d., pirmadienis

su kanoja nuo kalniukų?


taip gerai savaitgalį pabuvom kaime!.. ir kaip super gerai kanoja pačiuožinėjom nuo dzūkiškų kalniukų... taip taip, teisingai perskaitei - kanoja nuo kalniukų.. - gerų minčių kaimo chebrai niekada netrūksta..


prasidėjo viskas labai nekaltai.. vaikučiai, rogutės, sniegas, kalniukai.. paskui chebrytei mintys ėjo tik drąsyn.. pririšus prie dviračio roges, toks junginys irgi ėmė leistis nuo kalnų.. žiūrėti buvo nelabai jauku.. nes sėdinčio rogėse, keturiais mazgais susimazgiusio dvimetrinio dzūko veidas kažkodėl būdavo įtartinai arti dviračio galinės padangos.. na, bet didelis noras nugali viską.. kaip sako mano tėtis - svarbiausia - norėti.. (pritariu, kad bjauru, kai žmogus nieko nenori).. tai po tokių vaizdelių sekė dar geresni..


iš slaptųjų užkaborių buvo ištempa kanoja.. ir tie patys dvimetriniai susikomplektavo su ja slysti nuo snieguoto kalniuko.. atrakcija tikrai verta dėmesio.. tik, kai paskui išbandžiau pati, biški užpakalis visus žemės nelygumus skaičiuoja, kol nuo kalnelio leidiesi.. bet, palyginus, tai minimalūs nepatogumai..

paskui, žinoma, pasiūlėm ir vaikams (mažesniems nei 160 cm) pasidžiaugti šia atrakcija.. rimti ir racionalūs vyrai buvo labai prieš šią nepamatuotą riziką.. mes su Inga (turbūt biški neadekvačiai vertindamos situacijos rimtumą) šaukėm, kad viskas čia gerai ir visus norinčius reikia leisti nuo kalniukėlio.. kas ten gali atsitikti ant tokio mažyyčio dzūkiško kalnelio?.. vaikas sutiko vienas, kitas, kaip ir buvo numatyta, pasipiktinęs nuėjo šonan ;-).. (aišku, aš galiu tik įsivaizduoti pasipiktinimą kai kurių asmenų, jei tik jie būtų žinoję, kuo jų vaikai 'verčiami' užsiimti).. chi-chi.. bet nuo man dar tik smagiau ;-)..


taigi mažasis drąsuolis - šaunuolis narsiai atlaikė irklo funkciją atliekančios karties keliamą gaivų sniegučio dušą tiesiai į veidą.. ir nusileido su trenksmu.. jaunojo kanojų bandytojo akys buvo oho-ho kokio didumo.. žodžiu, susižavėjimas buvo milžiniškas (nepabijokim to žodžio)..


vėliau jau keturi veikėjai ir dvi veikėjos zyliojo po kaimo apylinkes su kanoja.. oj, beje su Inga skrisdamos nepatikrinta trąsa mes ją bemaž perpus ir perlaužėm.. taigi su kanoja, viena kartim, vienomis rogėmis ir dviračiu.. visos priemonės buvo paruoštos kanojų bandytojų skraidytojų išmislams įgyvendinti nedelsiant nė sekundės po tų išmislų gimimo..


tai panašiai viskas taip ir buvo..


o aš, kaip visada rašau, apie būdus, kaip auklėjami vaikai ir kas iš to išauga..


P.S.


dar nepaminėjau, kad buvo ir nuostolių visoj šioj odisėjoj.. negrįžtamai 'nuskinta' viena močiutės obelis.. bet susirinkusi autoritetinga taryba nusprendė, kad be pavasario močiutė tikrai nepastebės..

P.P.S.

a, ir dar vis belakstant su kanoja nuo kalnelių neapleido mintis, kad jei Ingutė nuo didelio entuziazmo gimtadienio proga susitraumuotų netyčia, tai kaip vaikystėj pristatytume sulūžusią dukrytę mamai.. su gimtadieniu, Inga!






1 komentaras:

milda rašė...

Su Gimtadieniu pasiutmerge Inga!
didziausi sveikinimai!