2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

pasivaikščiojimas po itališką kepyklą

kaip viskas keičiasi..
kai ieškai savo žmogaus, antros puseles, suki galvą, kur jį rasti.. sukioji galvą, kad jo nepražiopsotum.. ieškai ieškai, žiūri žiūri.. nori jausti jo šilumą ir artumą.. paskui, kai jau randi ir gyveni su juo gražiai savo jaukiame lizdelyje, oj, kaip smagu kur ištrūkti ir žinoti, kad namie esi laukiama..

paskui su vaikiukais vėl ta pati istorija.. nori nori, lauki lauki.. o kai jau turi savo stebuklą namie.. ir dar kitą stebuklą, kurio jau sulaukei anksčiau, oj, kaip smagu kur ištrūkti žmonėse pasisukioti.. ir.. žinoti, kad namie tavęs laukia jau du burbuliai..

galimi ir kiti variantai.. pvz.: ištrūkti kur su vyru iš namų, palikus taip retai mus lankančius senelius.. ir palikti anūkėle jų priežiūrai.. žodžiu, variantų gali būti smagių.. ir, oj, kaip smagu dumti pro duris.. net saldu..

tai aš čia prieš porą dienelių savo mėgiamam blog'e paskaičiau apie šaunią ir labai skanią itališką kepyklą Dominikonų g. 16.. ir žūtbut man prireikė ten nueiti.. taigi po savo prašmatniųjų prancūzų kalbos kursų prašmatniame prancūzų kultūros centre, sumąsčiau ten nudūlinti.. paskaitos metu sėdėdama suole vis pasukioju galvą į šonus ir pro langus pasidairau.. pro vieną langą matosi Gedimino pilis, pro kitą - senamiesčio senamiestingų pastatų stogai.. nuo tokių vaizdų taaaiiipp užtraukia noras kokį dūmą papešti.. kad nors imk ir tuoj pat eik į artimiausią kioskelį cigariukų nusipirkti.. žodžiu, jausena super..

taigi, kažkurį vakarą, planas po paskaitos buvo nueiti į kepyklą ir prisipirkti visko.. daug daug, nesvarbu po kiek.. (man tai visai dažnai būna toks noras prisipirkti dauug.. bet nuėjus ne visada turi, ko..).. taigi su vėjeliu ėjau senamiesčio gatvelėmis nešina savo prašmatnia rankine (kurią padovanojo vyras ir kuri kainavo kosminius pinigus) ir naujutėlaičiais prancūzų kalbos vadovėliais..

atėjau į kepyklą, tai, kaip ir minėjau anksčiau, kaip ir dera Vilniaus senamiesčiui, duris vos atidariau.. sunkios kaip nežinia kas.. tarpelis įlįsti į kepyklą siaurytis siaurytis.. vos sulindau ( tai buvau tik su rankine ir dar jau pradėjau lieknėjimo programą).. tai jau apie dukrą ir jos vežimą belieka patylėti.. nes su pagalba ar be kepykloje abi tikrai niekaip niekuo nepasivaišintume.. bet aš čia ne apie problemas kalbėti susiruošiau...

nekreipiant dėmesio į senamiesčios architektūros ypatumus, nusipirkau dieviško skonio skanumynų.. kuriuose beveik maloni moteris supakavo į dailius maišelius ir išdidžiai kaliosinau mašinos link.. aišku, kad vyras dar prašė nupirkti kažkokio niekingo alaus, man visai išgaravo iš galvos.. nes gi grįžau su tookiu lobiu namo.. apturėjom mes prašmatnią vakarienę su ančių paštetu ( nerealiai nerealiai skaniu.. eisiu ten vėl).. ir morkų pyragu (kurį dievinu.. teks eiti ten vėl).. raikėm mes pugliese duoną.. (na, tokią skanią, kad net vėl ten nueiti užsimaniau..) sakiau, kitą kartą visko pirksiu dar daugiau ir kviesiu dar daugiau valgytojų, ir kimšiu vyno butelį ir trauksiu dar daugiau tepalų iš atsargų lentynos.. ir ... jau dabar įsivaizduoju, kad skanu bus dieviškai..

skanaus..

;-)

2 komentarai:

Arturas rašė...

Šiandien kažkodėl priekabinga nuotaika...Tai Andrius nusižiūrėjo idėja kaip ilgam nenešti žmonai gėlių? Rankinė ilgai grojantis reikalas...Aš turiu dar geresni variantą - metalinė rožė :)

O dėl siūlymo valgyti daug daug skaniai skaniai - aš alaus užvažiuočiau jei ką ...

milda rašė...

Kristina, buk zmogus, rasyk dazniau.