2008 m. gruodžio 9 d., antradienis

rašom laišką Kalėdų Seneliui

vartotojiškas požiūris dažnai gerokai užknisa.. vartojimo paūmėjimus lengvai pastebim artėjant šventėms, kai prekybininkai mus užtvindo spalvomis reklamose ir parduotuvėse.. aš - tikrai nesu išimtis.. juk, kai sugedo mano rankinuko vidinės kišenės užtrauktukas, pirma mintis buvo - o puiki proga nusipirkti naują.. nesvarbu, kad stalčiuje turiu užslėpusi dar bent 5 vnt., ir nesvarbu, kad persiūti užtrauktuką - niekų darbas (na, ne man niekų darbas, o kokiai siuvėjai profei su minimum 15 metų darbo patirtim)..

va taip mes ir užsisukam pirkimų rate.. juk net kaip laisvalaikio praleidimo būdas pasivaikščiojimas po parduotuves yra malonesnis nei pasivaikščiojimas po miškelį - tikrai žyyymiai daugiau veiksmo.. ir parsinešti gražių naujutėlaičių daikčiukų namo yra be galo malonu.. bent turi kažkokį rezultatą, kodėl tas kojas taip ilgai miklinai, kai grįžti ne tuščiomis rankomis.. ir nesvarbu, kaip dabar bebūtų madinga kalbėti apie ekologiją.. juk ta pati ekologija nėra tik iš lizdo ištrauktas mobilaus pakrovėjas.. ekologija būtent ir yra mažas vartojimas, kiek įmanoma harmoningiau sutariant su gamta..

dar vienas punktas, kur labai pasimato mūsų vartotojiško gyvenimo būdo pulsas ir estetika (pasak, p. Baublienės) - vaikų laiškai Kalėdų Seneliui.. aha, būtent čia.. kaip atrodo tūlo vaikiuko laiškas? truputį panašus į pirkinių sąrašą, kurį pasirašo mūsų vyrai eidami į maisto prekių parduotuvę (tiksliau - mamąMaxim'ą).. mielas Seneli, noriu: 1. to 2. dar šito 3. ir ano.. o jeigu negaus būtent to sąrašėlio, ar nebus šventės vaikui sutiktos su didele tuštuma širdyje.. ilgai laukus, gaus ne išsvajotas dovanas, o šiaip kažkokią mašinėlę ar lėlę ? ir tiek tos šventės..

dar kitas dalykas, kuris užkliūna, tai visiškas vargšo Kalėdų Senelio nuasmeninimas.. žodžiu, tu tik laiku atnešk dovanas ir tiek.. o kur tradicija, kad dovanos nešamos už gerus vaikų darbus.. aišku, labiau sutikčiau su kai kurių šalių tradicijomis, kad visgi yra dvi knygos.. į vieną Kalėdų Senelis rašo gerus vaikų darbus, į kitą - blogus.. tada vaikams, manau, natūraliau būtų visos tos 'ataskaitos' su Seneliu.. gi, jie puikiai supranta, kad ne visada būna geri vaikučiukai..

taigi, gal gražu vaikui būtų paminėti bent porą gražių ar gerų darbelių ir palinkėti Seneliui linksmų Kalėdų? juk tikrai visi norime, kad mūsų vaikai mokėtų šiltai bendrauti ir pasirūpinti (aišku, kiekvienas pagal savo metus) kitais..

pastaraisiais metais labai išpopuliarėję ir naujai atgimę vilnos vėlimo, piešimo ant porceliano ir daug kitų mielų užsiėmimų.. gal tikrai būtų labai gražu, jei belaukdami šv. Kalėdų dovanotume vienas kitam mažytes mielas dovanėles.. ar savo iškeptus ir gražiais supakuotus sausainukus.. juk laukiant Kalėdų šeimoje turėtų būti daug daug šilumos.. ir daug gražių šeimynos ritualų, kuriuos neskubant, pasimėgaujant buvimu kartu, galėtume atlikti..

šilto jums laukimo, mielieji ;-)..

1 komentaras:

Andrius rašė...

labai gerai pastebėta. Pasivaikščiot po pardą maloniau šviesiau, šilčiau ir sausiau. Ir dar namo atsineši naujų (NAUJŲ!) dalykėlių, kuriuos galima pakrapštyti... Tai ką čia dabar daryti?.. Žiemą ima dperesija nuo tamsos, tai parduotuvėj šviesu ir šilta... Bingo! reikia eiti į parduotuvę, prikrėsti pokštų ir atsinešti nuotraukų! Darom NEpirkėjų-pokštininkų sąjudį. Pavyzdžiui 10 žmonių matuojasi tuos pačius batus, paskui paprašo kito modelio, paskui dar pasiginčija, kam atiteks paskutinis 35 numerio Pelenės batelis. Ir išeina visi nieko nenusipirkę. O operatorius kipsas viska nufotkina... Tai kas šiandien fotkins?