2008 m. lapkričio 27 d., ketvirtadienis

morka ar obuolys?


gal pratęsiam mažosios valgytojos temą?
taigi, apsirūpinus sveikuoliškom morkom, tėvelių nuotaika buvo labai pakili ir netgi, pasakyčiau, nepagrįstai optimistiška.. taigi.. pirmoji kliūtis ištiko, kai mažą morkos gabaliuką reikėjo pagauti su supergalingu trintuvu (o kaip jį teisingai pavadintų kalbininkai?)..oj, buvo teisi mūsų teta Milda.. o juoksis skaniai ji iš mūsų.. tas supergalingas trintuvas taip šoko su visa energija darbuotis.. tik bžbžž.. ir nieko.. vėl bžbžž.. ir vėl nieko.. na, neranda jis to mažo mažos morkos gabaliuko puodo kamputį nors tu ką.. per smulkus tas vargškas morkiukas jam pasirodė.. tai ir taip jį bandėm pagauti ir anaip.. bet tyrės mums pagaminti nelabai pavyko.. dabar jau sutarėm su močiute, kad skolinsimės senovinį sietelį iš jos (oj, taip ir girdžiu garsų juoką iš Venecijos pusės, kur mūsų teta Milda gyvena.. o, va va.. dar ir Beatričės juoką girdžiu)..
tai tuo dar viskas nesibaigė.. reikėjo gi dar tykinti prie vaiko ir pilnu džiugaus entuziazmo veidu, įtikinti ją, kad čia tiesiog dangiško skonio morkų tyrė.. matyt, mūsų su tėveliu aktoriniai sugebėjimai dar ne taip toli pažengę.. nes vaikas pasislėpė į tolimiausią kėdutės kampą.. muistėsi kaip pašėlusi.. protestavo kaip įmanydama.. purtėsi visu kūnu ir siela.. na, žodžiu, lėtai suprantantiems tėveliams siuntė visus įmanomus signalus, kad ji nelabai linkusi šį vakarą pavakariams rinktis morkinį patiekalą..
na, kaip ten bebūtų, bet iš kokio trečio karto jau ir tėveliams prišuto ('da-', sako, nelietuviškas priešdėlis), kad vaikui morkos ne prie širdies.. taip bandant neskaniuosius kąsnius sukimšti vaikui į burną, mamos žvilgsnis užkliuvo už tokio jau truputį pavargusio obuoliuko, liūdnai sau gulinčio didelio raudono dubens pakraštely.. prieš kokią gerą savaitę mama jo buvo paragavusi, tai nuo tokio didelio rūgščių balanso ne tik kad visą giminę sutraukė, bet teko likusius kąsnio gabaliukus išsikrapštyti iš už žandų, kad nenudegintų.. tik vėliau sužinojome, kad obuoliai iš nerealiai super sveikuoliškų ūkių be jokių trašų ir net be šeimininkų obelims.. taigi, kaip supratote, jie jau pradėję iš naminių rausvaskruosčių obuoliukų virsti švelniai laukiniais..
bet ką jūs sau manot? pasiūlius jaunąjai valgytojai to obuolio, jai jis pasirodė kerinčiai skanus.. ir dabar jau trečia diena jo valgome vis daugiau ir daugiau.. tai net pamatėm tokius stebuklus kaip: vaikas su entuziazmu išsižiojantis artėjant šaukštui, vaikas šypsosi valgydamas, vaikas sėdi atsisukęs veidu į tėvus valgymo metu.. ir na, dar bent kelis stebuklingus momentus, kurių nė lašo nepavyko aptikti toj istorijoj su nelemtom morkom..
tai ką, mielieji, šiandien ketvirtadienis - Tymo turgaus diena.. eis mama šian moliūgo pirkti..

4 komentarai:

E.I. Solena Group rašė...

Aš irgi mieliau rinkčiausi obuolį nei virtą morką...

Liucija rašė...

nepaprastai aprašytas pirmasis kūdikėlės potyris,turėtų būti smagu skaityti jai užaugus


ketvirtadienis 11 2008

milda rašė...

sveiki zuikiai, nei kas juokias is jusu nei ka. bet galiu duoti toki patarima - venecijietes tingines mamytes taip daro ir as kartais - sutarkuoja galingu tarkuotuvu ar kaip ten tas daiktas vadinas daug morku ir padalina porcijomis. uzsaldo saldiklyje ir jei kokia diena ner laiko ar upo kosiu virt ir trint, tik op is saldytuvo, atsildo ir niam niam.
o kaip sekes su moliugu???

Andrius rašė...

virtos morkos... fui kokia nesąmonė :).
Matyt požiūris į morkas persiduoda genais