kažkaip prisimiau, kaip Maltoj sėdėdavau nušniaukštose interneto kavinėse su vaizdu į jūrą.. žiūrėdavau į maltiečių garbanotus vaikus ir močiutes, su mini suknelėm ir cigaretėm dantyse, lošiančiom lošimo automatais.. pasiimdavau patį didžiausią puodą kavos, sumuštiaką ir visa užsinostalginusi rašydavau laiškus namo..
dabar sėdžiu kitaip..
atsidariusi didžiuosius kambario langus žiūriu į savo kiemą.. vakar taip smagiai vaikai čia laistėsi šiltu vandeniu iš laistymo žarnos.. taip linksmai savu noru lindo ir lindo po srove.. kuo stipresne srovė, tuo jiems juokingiau.. ir mūsų lakštingala, čulbanti dieną ir naktį kieme.. ir gegutės.. dangus prisižaibavo tūkstantį kartų ir prapliupo stiprus lietus – kiekvieno sodininko/daržininko svajonė.. aš šlapia marškinių nugara (sėjau pirmąsias savo gyvenime morkas) sėdžiu pritemusiame kambaryje.. šuo miega netoliese.. kvepia kelionėmis ir lietumi..
gyvenimas gražus..
1 komentaras:
Aha, tikrai gražus. Jaučiasi... :-)
Rašyti komentarą