pastarosiomis dienomis pas mus vis atsiranda norinčių namie susikurti savo asmeninį kampelį (ir iš kur pas žmones tiek drąsos? tiek valios geležinės?).. na, aš kažkada irgi naiviai tikėjausi, kad mano mergautinis stalas su kėde bus naudojamas būtent šiam tikslui.. dabar jau Andrius sėkmingai įsikūrė čia su savo kompu, laidais ir popieriais.. na, dar ir Adelė su kupeta žaislų dalyvauja šiame kambary.. taip kad trečiam lieka tik sofutė ir kompas ant kelių.. nelabai čia man prie dūšios toks kampininko likimas..
mama irgi rezgė planą, kaip čia susikurti skaitymo kampelį.. planui įgyvendinti reikėjo toršero ir foteliuko miegamajame.. na, nusipirko ji ir toršerą, ir foteliuką.. tik viena problema - tėtis pavogė lempą ir persitempė į kitą kambarį.. (jie abu pas mus labai juokingi - kas pažįsta - puikiai tai žino).. taigi, panašu, kad reikės dar vieno toršero dėl šventos ramybės..
na, ir man šovė gera mintis, kur galėčiau susikrausyti su savo pieštukais, knygomis, žurnalais ir kompu.. turim mes a.a. močiutės stalą.. stalo šio likimas nelepino, pagal senus papročius dažė visomis įmanomomis spalvomis kaip ir kitus lauko ir vidaus baldus, tampė iš vienos vietos į kitą ir trumpino kojas.. bet štai išaušo ir jam viltis įsitaisyti kur šiltame šviesiame kambarėlyje.. ir netgi atsirado drąsus žmogus, kuris ėmėsi jį restauruoti.. gražu žiūrėti kaip žmonės dirba ir gražius daiktus restauruoja, ar ne ;-) ?!?
