na, pagaliau pagaliau ir mes užsiėmėm sodininkyste..
ilgai ilgai laukę šian pasodinom pirmuosius krūmus.. turėjom anksčiau kieme tokį vienišą beržą ir du uosius (jei jie uosiai).. ir daug juodos žemės, kurioje jau keletas dienų tupi žolės sėklos, bet žolė lauk nelenda.. delsia.. kuklinasi ar branginasi?..
taigi, šiandien per didžiulę vėtrą (net išsitraukiau žieminę striukę, nes galvą kiaurai vėjas košė), kasėm duobes, sodinom vieną slyvą, vieną alyvą, tris serbentus ant plonų kotų, tris šilauogių krūmus ir vieną margą alyvą prie įvažiavimo.. puodynės ir maišai, kuriuose viską atsivežėm iš mugės, skraidė vėjuje kaip pašėlę.. vaikas labai supratingai miegojo tris valandas.. matyt, buvo nusprendusi nesikišti į sodo planavimo ir sodinimo procesą, nes tėveliai ir taip įsijautę su metrais ir laistymo žarnomis mosikavosi vėjyje..
dabar vis pasižiūriu, kaip mūsų krūmai lankstosi per audrą.. ir vis rūpinuosi, kad neduokdie kurio nenulaužtų.. nes jau būtų abida juoda.. gal net ne dėl krūmelio, o dėl jaunojo sodininko užgautų ambicijų ir begalinio noro ryt turėti bent dvimetrinius augalus.. vaikui tai žiūriu nė motais mano rūpesčiai.. pasičiupusi virtuvinę kempinytę ir savo kėglių vežimaitį vaikštinėja ratais po kambarį ir vis patikrina, kodėl tas mėlynas vežimo burbuliukas tilindžiuoja..
gal ryt nudumti prisipirkti pilną mašiną žydinčių gėlių?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą