ramybę
taip kvaila naktis
pramiegoti
taip kvaila pavasarį
pražiopsoti
taip kvaila negyventi
iki pat mirties
jei jau kartą
netyčia
gimei
***
taip kvaila naktis
pramiegoti
taip kvaila pavasarį
pražiopsoti
taip kvaila negyventi
iki pat mirties
jei jau kartą
netyčia
gimei
***
žydinčių vyšnių šviesoje
šią naktį
liečiu tavo kūną
dievas mano pirštų
galiukuose
suprantu kad esu
ne be reikalo
nesistebėk
jei iš pat ryto
dar kvepiant rasai
pasakysiu myliu
tūkstantį kartų
Marius Jonutis
[foto: Mariaus Jonučio paveikslas ''ant obels'']
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą