mažmožių dievas

už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..

čia gal daugiau moterys mane supras.. dukra keliasi 6.30 val., aš pabundu panašiai.. vaiką iš lovelės išsitraukiam apie 7.30 val. .. šiandien - apie 8 val. pusryčiai savaitgalį 5 asmenims.. šiandien - 4.. beveik visi valgo skirtingus patiekalus, mažiausia, net ir iš specializuotos taros ''tik leliukams'' .. džiaugsmas, kad išvis valgo.. nuo vakar vyrukų valgymo randu stalą su krū-ū-ūva trupinių, prie teliko irgi padėklai nukrauti naktinių vaišių likučių.. dar bandau iš indaplovės išgriebti porą reikalingų indų.. bet kaip tyčia būtent jie buvo kreivai sudėti ir būtent ant jų likę keli klioksai.. na, bet nieko.. sėdim mes trise, valgom pusryčius.. kiekvienas apsikabinęs savo meniu..

aišku, kad tik sėdėtume, pusryčiautume ir maloniai pliurptume (Vilius kutena Adelę ir ta palaimingai kikena savo kėdėj).. tai mano žvilgsnis dar kaip tyčia nuslįsta į naujai sukauptas rinkes ant pilvo.. aš gi vis pradedu r e g u l i a r i a i daryti mankštas ir vis beveik prisiruošiu nevalgyti vėlai vakare.. tai tą beveik prisiruošimą aš ir matau rinkių pavidalu.. dar tiek nėra buvę.. na, kad manikiūrą jau einu darytis mėnesį.. ir kad kirpėjai jau skambinu trečia savaitė, tai net neminiu.. nusivylimas savo išvaizda begalinis.. o dar klasiokė po šimto metų nesimatymo žada mus aplankyti.. tai kaip aš jai tokia pasirodysiu?? vyras sako, kad aš tik kūdyn, bet visi tie vyrai akli.. (jei ne į akis moterims žiūri)..

taigi.. mums maloniai valgant košę, kiškių kakučius (neišsigaskite, čia Vilius savo šokoladinius dribsnius taip vadina) ir sumuštinius, pabunda ir šeimos galva.. na, ir šeimos kaklas pasuka žvilgsnį į grindis.. o, dieve.. čia irgi viskas žiauriai negerai..

gal naktį, gal vakar vakare kažkas bandė traukti bandeles iš šaldytuvo.. tai net nežinau, gal jos tokios storos buvo, kad per siauras šaldytuvo dureles gerokai truktelėti teko.. nes ant grindų trupinių ir kokoso drožlių kalnas.. o gal tyčia trupino ir tarkavo ant grindų? gal tarakoną kokį naminį norėjo pamaitinti? man tai paslaptis.. paskui (čia jau po pusryčių) skvarbiu žvilgsniu nužvelgiau ir kitų kambarių grindis.. o, siaube.. o dar tik vakar viskas buvo išsiurbta.. ir dar, vadinas, šuo laikinai uždarytas pagyventi katilinėj, nes labai šeriasi.. kas dar pas mus namie šeriasi??

na, po pusryčių, kaip visuomet maloniai per visus virtuvinius stalo ir spintelių paviršius nusirikiavę trupiniai, puodeliai, lėktutės.. visi maloniai laukia manęs..

ir kodėl būna dienų kaip tyčia, kad vietoj nuostabaus pavasarėjančio oro, saulės, kačiukų ant krūmų.. matau, tik indus, grindis ir trupinius.. ir jie mane varo iš proto.. besivaikydama juos po visus namus, rezgu planą, kaip eisiu prancūzų namų darbus daryti, kaip baigsiu skaityti dvi pradėtas knygas, kaip darysiu savo super mankštą, kaip valgysiu lengvą, subalansuotą "tik pavasariui" maistą.. kaip pagaliau, užsakysiu suolą koridoriui, kurio vis dar nėra..

nes juk už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..