kažkaip šiais metais nejaučiu Kalėdų dvasios nors tu ką.. bet paskaityti apie senovinius papročius vis tiek norisi.. štai keletas jų..
"..Kūčių dieną galima visus darbus dirbti, tik reikia sausai valgyti arba nieko nevalgyti.
Žmonės visą Kūčių dieną būdavo ir esti nevalgę. Kai pamato Vakarinę žvaigždę, tada sočiai prisivalgo.
Kūčias stengiasi valgyti vakare kuo anksčiausiai, kad rudenį greičiau nuo laukų nueitų.
Svarbiausias Kūčių valgis — ,,kūčia”. Jį virdavo iš visokių javų: žirnių, miežių, rugių, kviečių. Jei likdavo ,,kūčios” nuo vakarienės, tai Kalėdų rytą pasiberdavo ant stalo, rinkdavo ir valgydavo tik kviečius, o kitką paberdavo vištoms.
Kūčiose, be kitų valgių, būtinai turi būti kepta lydeka . Kas Kūčių dieną nevalgo žuvies, tą kitais metais apsės utėlės. Kūčioms kiekviena šeimyna būtinai turi virti kviečių, žirnių, pupų ir kanapių mišinį. Jį valgo užsaldę su medumi, vildamiesi geresnių metų.
Kūčių vakarą meilindavo dvasias: pridėdavo pilną stalą visokių valgių ir palikdavo per naktį .
Kūčių vakarą žmonės padėdavo po stalu duonos ir druskos apsilankančioms dvasioms pavalgydinti. Kūčių vakarą žmonės eidavo žvaigždžių žiūrėti. Jeigu danguje būdavo žvaigždžių ir jos susibūrusios krūvomis, tai ženklas geriems metams.
Jei Kūčių dieną nuo ryto atėjo pirmutinis vyras, bus derlingi metai.
Šeimininkas, kūčias pavalgęs, išeina į sodą ir papurto medžius, - tada ant jų bus daug vaisių (tai Andriui šiais metais irgi teks purtyti.. tik gaila, kad dar vaismedžio nė vieno neturim.. bet vis gal kas užderės ;-)..)...
Per Kūčias daug valgydavo, kad metai būt sotūs. Ir saldaus reikėjo valgyti, kad gyvenimas saldesnis būtų. Pavalgę vandeniu užsigerdavo, kad lietaus užtekt.
Kalėdų rytą, tuoj atsikėlus, negalima nieko dirbti: nei gryčios šluoti, nei krosnies kurti.
Kalėdų pirmą dieną tegalima valgyti tik tuos valgius, kurie padaryti Kūčiose.
Moterys ir mergaitės slėpdavo iš rudens riešutus, o per Kalėdas gausiai visiems dalydavo.
Kalėdų pirmą dieną negalima valgyti su peiliu, nes ištiks nelaimė.
Pirmą Kalėdų dieną negalima galvos šukuoti, nes žvirbliai rūtas kapos (panašu, kad galvos šukavimas retas įvykis anksčiau būdavo.. na, bet pas mus yra veikėjų, kuriems šukavimo išvis gyvenime nereikia) .
Pirmą Kalėdų diena negalima eiti į svečius; tik namie galima padainuoti, pašokt.
Pirmą Kalėdų dieną visą laiką sodžiuose giedodavę Šventas Kalėdų giesmes. Vakarą sueidavę į vieną kiemą ir giedodavę rožančių. Pasibaigus giedojimui, atnešdavo muziką, ir pats šeimininkas pradėdavo šokti. Tada būdavo baigtas adventas ir pradėtas mėsaėdas.
Kalėdos trunka iki Trijų Karalių. Tuo metu vakarais moterims negalima verpti, nes kandys siūlus sukapos
Prieš Kalėdas reikia grąžinti visas skolas. Jei negražinsi visus metu busi skolingas.
Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių visi vakarai vadindavosi „šventvakariais“. Per tą laiką namuose nieko negalima dirbti. .."
šios ištraukos iš Jono Balio knygos „Lietuvių kalendorinės šventės“
gal, jei atsirastų sniego, atsirastų daugiau šventiškumo? būtų gerai ;-) gal būtent dėl sniego trūkumo taip keista visus paruošiamuosius Kalėdų darbus daryti.. ir žaisliukus gaminti, ir kūčiukus kepti.. mūsų eglutė šiais metais didelė ir labai graži.. tik niekas jos vargšės neskuba puošti.. taip ir žaliuoja ji vidury kambario..
kalnuose, sako, labai daug sniego.. ir iš livigno, ir iš šveicarijos tokios žinios mus pasiekia.. o mums kada sniego atpūs?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą