apie vaiko ugdymą

vat labai įdomu:

"... pasąmonė yra ta dirva, iš kurios išauga sąmonė, nes ši neatsiranda iš karto tik užgimus vaikui. pirmaisiais gyvenimo metais beveik neįmanoma pastebėti jokių sąmonės apraiškų, nors psichikos procesai jau yra aktyvūs. iki 2- 3 metų vaikas visiškai priklauso nuo aplinkos sąlygų. kaip vaiko embrionas yra motinos kūno dalis ir priklauso nuo jo būsenos, taip ir ankstyvosios vaikystės psichika yra tiktai dalis motinos psichikos... kai motina bendrauja su vaiku, atsiliepia į jo poreikius, vaikas patiria, kad pasaulis jam tinka. kyla vaiko pasitikėjimo ir 'gero pasaulio' jausmas, kuris skatina vaiką veikt ir tyrinėti pasaulį. priešingu atveju, vaikui formuojasi kitoks kompleksas, gimdantis nerimą, abejones... kiekvienas žmogus suranda savo tapatumą per kitą. todėl vaikui nepaprastai svarbu būti atspindėtam..

pirmieji vaiko sąmonės požymiai pasireiškia tuo, kad vaikas pradeda apie save sakyti 'aš'. tai atsitinka apie 3 - 5 metus. į mokyklą atėjęs 6 -7 metų vaikas yra šeimos santykių, tėvų produktas. jis turi sąmonės užuomazgas, tačiau nėra pajėgus įtvirtinti individualumo. aktyviausiai sąmonė formuojasi iki lytinio brendimo pabaigos. šiuo laikotarpiu susidaro tvirti ryšiai tarp ego ir psichikos procesų, kurie iki šiol buvo pasąmonėje.

taigi vaikas tiesiogiai reaguoja į tėvų psichikos pasikeitimus. nei tėvai, nei vaikai, aišku, šito neįsisąmonina. tėvai labai stengdamiesi gali nuslėpti tarpusavio santykių sutrikimus, kompleksus nuo suaugusių, bet ne nuo vaikų, kurie nesąmoningai pagauna tėvų būseną ir reaguoja į tai savo elgesiu, sapnais. Kartais C. Jungas suaugusių žmonių terapijai naudodavo vaikų sapnus.."

tai visiškai nenuostabu, kodėl sakoma, kad vaiko charakteris visiškai susiformuoja iki 3 metų ir paskui tu jį fyg pakeisi.. ir visad sakiau, kad jau pačiam su savim nėra taip paprasta išsiaiškinti.. kai atsiranda antra pusė, jau turi būti subrendęs žmogus, kad visokie nesąmoningi kompleksai nebūtų kraunami į jūsų santykius.. ir dar toliau tik gražiau - kad nebūtų kompleksų ir neišsipildžiusių vilčių našta užkraunama vaikams..

ot, kaip..
;-)

P.S.
ai, lyg ir nepaminėjau, kad čia C. G. Jungas taip manė..

P.P.S
ir dar visai ne į temą, bet mano vaikas pirmą kartą su džiaugsmu valgė mano virtą daržovių košę.. tai vakar jaučiausi net laiminga ;) .. nes gi tik pirktas iki šiol pripažino..