vakar buvo labai gera šilta diena.. atidariau bėgiojimo sezoną (jė-jė-jė) ir buvau vasarvidžio nakties sapne.. buvau tiek išsiilgusi ko nors gero, stipraus ir nežemiško, tai vakaras su Šekspyro tekstuose įsipynusiais Mamuto dainų žodžiais ''niekada man meilės nebus perdaug'' ir dar daug daug visko pripintomis scenomis buvo super.. vien menuetai su lentomis ir visos kitos 15 mln. kombinacijų su tomis pačiomis lentomis, kurios buvo ir vieninteliai scenografijos elementai.. aišku, buvo juokinga, kai buvo labai juokinga, o salė nedrįso juoktis.. gal kaupėsi antradienio hamletui.. tai visaip ir įvairiai bandžiau išvengti garsaus juoko ir juokiausi begarsiu režimu..
Rasa Samuolytė, aišku, buvo nepralenkiama, nors ją komedijoje mačiau pirmą kartą.. taip buvo juokinga, kad kėdėj lingavau su visu savo begarsiu režimu min 150 kartų.. kai važiavau namo, mintyse sukosi ir tas, ir anas.. ir šiaip buvo suėmusi euforija, kad net ir dabar nesinori visko detaliai narstyti.. išeinant iš salės, kažkaip netyčia pamačiau ir patį Koršunovą.. tai buvo kažkaip nepatogu prieš žmogų, kad jis tiek kūrė kūrė, o čia visi dabar imam ir išeinam iš tos salės.. įdomu, koks jam jausmas, kai mato iš salės išeinančius kokius 600 žmonių..
laukiu antradienio..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą