dar apie sienas

kalbant apie sienas, tai visas lauko sienas išpaišyčiau (o gal p. Tadas Šimkus galėtų išpaišyti?): http://www.moytoy.eu/en/ART-SPACE/COMMUNITY/TADAS-ŠIMKUS

buvo Juodkrantėj, Nidoj, Kaune ir kt. miestuose keliaujanti paroda.. gal užsiimti ir man? gal kokį savo stilių sukursiu? jei ne MoyToy, tai bent šiaip ekspresyvusis maskatavimas teptuku būtų? nors suvaldyti tokį formatą, kaip ten buvo, tai blyn galvą paskaustų ne juokais.. jau nuo mažo formatėlio galva kvadratinė man būna..

veža nerealiai jo darbai..

a, dar mano draugė (kuri tikrai nėra pažadukė) žadėjo man raudoną paveikslą.. tai jau įkaliau vinį sienoje, jeigu ką..

;-)

apie gyvenimo džiaugsmą

prieš kelias dienas pradėjau skaityti kitą oranžinę knygą.. vieną oranžinę baigiau, antrą - pradėjau.. tai praverčiau kokius 30 - 40 puslapių 'ant smūgio', o paskui pradėjau skaityti.. dabar randu ten vis geresnių minčių.. pirmoje knygos dalyje rašo vyras.. lakoniškai ir be didelių švelnybių..

..." išmokti priimti vaiką, vadinasi sukurti jam ypač palankią aplinką vystytis - besąlygiškos meilės aplinką. o tam būtinai reikia tapti vaiku. grįžti į savo vidinį vaiką. Jei negalite to padaryti be kitų pagalbos, atsisėskite ant grindų ir stebėkite pasaulį iš apačios. Kaip atrodys pasaulis?

pirmiausia, jei esate lauke, nustebsite pamatę, kad žemė labai arti jūsų. su visais akmenėliais, vabaliukais, žolytėmis. todėl jums artimos ir suprantamos tampa vabaliukų bėdos, žolytės vargai. suaugę - paslaptingi milžinai, kurių tik kojos matyti. ten, viršuje, žmonės kalba nesuprantamomis temomis." ...

čia tik nedidelė ištrauka, o tolimesnį minties vingį galima numatyti.. tai, kai suaugusių lūkesčiai vaikų atžvilgiu, kiek nesutampa su pačio vaiko norais ir jo prigimtimi..

..."kiekvienas vaikas siekia realizuoti s a v o galimybes. būtent savo, o ne jūsų. puikūs, teisingi ir naudingi patarimai (dantų valymas, rėžimas, vėliau - išsilavinimas, sportas, šokiai, muzika, dailė) yra jūsų. vaiko asmenybės augimas - tai galimybių realizavimas. žinoma, kai kurie ypač paklusnūs vaikai lengvai perima jūsų elgesio ypatumus. tačiau tai tik sulėtina jų galimybių realizavimąsi.

mes visi žinome tai teoriškai. kodėl vaikus taip atkakliai verčiame būti ne savimi? todėl, kad sau daug ko neleidžiame - mes nelabai mokame būti savimi. apsimetame, kad neturime vidinio vaiko. užtat mokame patikti tiems, ką laikome autoritetais. ir ką su tuo daryti? yra toks posakis: "išsigydyk pats, tuomet aplinkiniai išsigelbės"...

...skatinti vaiko augimą taip pat reiškia leisti jam gyventi. ir leisti jam klysti.

kai neleidi sau klysti, tampi neurotišku."....

dėl autoriaus stiliaus galima ginčytis.. dėl naudojamų terminų - taip pat.. bet turbūt psichoanalizėj naudojami tokie terminai ir tiek..

taigi..

tas uždaras ratas prasideda labai anksti.. aš irgi labai ilgai neleidau sau klysti, viską norėjau padaryti teisingai iš pirmo karto.. dabar pradedu galvoti, kad kaip teisingai mus beauklėtų mūsų tėvai (mano tėvai - vieni iš 7 mln. ir išvis mums visiems dar mokytis iš jų ir mokytis), vis tiek paauglystėje arba iš vaikystės ar net kūdikystės mes atsinešam kažkokius charakterio ''netikslumus'', kuriuos paskui augdami bandome sureguliuoti.. aš, pavyzdziui, norėjau viską iš pirmo karto padaryti tobulai.. elgtis labai atsakingai.. ir manimi turėjo didžiuotis tėvai, turėjau juos džiuginti.. ko iš manęs tikėjo, taip aš ir padariau.. dabar pati savo namuose matau, kad mes kiekviena savo mintimi, kiekvienu žodžiu programuojame savo vaikus.. ir jie elgiasi taip, kokią programą mes jiems uždedam.. jei tai labai stipriai nesutaps su vaiko prigimtimi, jis anksčiau ar vėliau norės iš viso to išsilaisvinti.. jei turės tam drąsos..

aš ilgai tikėjau, kad negaliu klysti, negaliu nežinoti.. negaliu pasielgti neatsakingai.. jau ten apie bile kokių bernų parodymą tėvams tai ir kalbos būti negalėjo.. tėvai niekada man žodžiais nieko nėra sakę, tik juos labai džiugindavo geras vaiko elgesys.. to ir užteko..

tai net ir savo svajonių princą turėjau parodyti iškart tą tobulą, o ne bilekokį eksperimentinį egzempliorių.. tik taip jau susiklostė, kad būtent su tuo savu princu aš daugiausiai visko ir nežinodavau, ir kvailų klausimų užduodavau daugiausiai.. ir išvis man prasidėjo chroniškas žodžių susimaišymas, kai pasakau visiškai ne tuos žodžius, kuriuos reikia.. ir buityje pasidariau ne tokia smarki ir sumani.. ir net ne tokia greita kaip anksčiau (aš garsėjau savo vokiška tvarka ir pareigingumu).. žodžiu, pasidariau visokia labai net nepavyzdinga.. jau iš pirmūnų lentos tikrai mane išmetė ir dar su trenksmu..

a, dar nepaminėjau klaidų.. taip šito gero irgi pasipylė su kaupu.. ir klysti pradėjau, ir istorijas pasakoti visiškai atvirkščiai suminėdama visus ten buvusius skaičius (pvz.: 200 ledinių skulptūrų Rotušės aikštėj per Ledinį Ledinį Baroką.. o iš tikro 7 iš 200 t ledo).. ir ką? ogi nieko.. visiškai sau atsipūtusi mėgaujuosi prabanga būti netobula.. (aišku, ką tuo tarpu galvoja vyras.. čia jau kitas klausimas)..

knygos autorius toliau apibūdina tuos neurotiškus žmones (fui, na ir terminas).. nors tikrai kiekvienas to turim savy..taigi .."jie iš visų jėgų stengiasi vaidinti savimi pasitikinčius individus. dėl to jie kartais jaučia stiprų nepaaiškinamą nerimą; jaučiasi priklausomi nuo kitų žmonių, nors jų nemėgsta, labai bijo gyventi: nemoka iš širdies džiaugtis, iš visų jėgų surikti, pravirkti, suklysti ir t.t." ...

visiems mums tai būdinga, tik klausimas, kiek mes stengiamės save sugrąžinti į tą balansą.. kiek mes atrandame vidinio vaiko savyje..

va taip va va...

;-)

[citatos iš O. ir D. Lapinų knygos "Ten ir atgal"]

pasivaikščiojimas po itališką kepyklą

kaip viskas keičiasi..
kai ieškai savo žmogaus, antros puseles, suki galvą, kur jį rasti.. sukioji galvą, kad jo nepražiopsotum.. ieškai ieškai, žiūri žiūri.. nori jausti jo šilumą ir artumą.. paskui, kai jau randi ir gyveni su juo gražiai savo jaukiame lizdelyje, oj, kaip smagu kur ištrūkti ir žinoti, kad namie esi laukiama..

paskui su vaikiukais vėl ta pati istorija.. nori nori, lauki lauki.. o kai jau turi savo stebuklą namie.. ir dar kitą stebuklą, kurio jau sulaukei anksčiau, oj, kaip smagu kur ištrūkti žmonėse pasisukioti.. ir.. žinoti, kad namie tavęs laukia jau du burbuliai..

galimi ir kiti variantai.. pvz.: ištrūkti kur su vyru iš namų, palikus taip retai mus lankančius senelius.. ir palikti anūkėle jų priežiūrai.. žodžiu, variantų gali būti smagių.. ir, oj, kaip smagu dumti pro duris.. net saldu..

tai aš čia prieš porą dienelių savo mėgiamam blog'e paskaičiau apie šaunią ir labai skanią itališką kepyklą Dominikonų g. 16.. ir žūtbut man prireikė ten nueiti.. taigi po savo prašmatniųjų prancūzų kalbos kursų prašmatniame prancūzų kultūros centre, sumąsčiau ten nudūlinti.. paskaitos metu sėdėdama suole vis pasukioju galvą į šonus ir pro langus pasidairau.. pro vieną langą matosi Gedimino pilis, pro kitą - senamiesčio senamiestingų pastatų stogai.. nuo tokių vaizdų taaaiiipp užtraukia noras kokį dūmą papešti.. kad nors imk ir tuoj pat eik į artimiausią kioskelį cigariukų nusipirkti.. žodžiu, jausena super..

taigi, kažkurį vakarą, planas po paskaitos buvo nueiti į kepyklą ir prisipirkti visko.. daug daug, nesvarbu po kiek.. (man tai visai dažnai būna toks noras prisipirkti dauug.. bet nuėjus ne visada turi, ko..).. taigi su vėjeliu ėjau senamiesčio gatvelėmis nešina savo prašmatnia rankine (kurią padovanojo vyras ir kuri kainavo kosminius pinigus) ir naujutėlaičiais prancūzų kalbos vadovėliais..

atėjau į kepyklą, tai, kaip ir minėjau anksčiau, kaip ir dera Vilniaus senamiesčiui, duris vos atidariau.. sunkios kaip nežinia kas.. tarpelis įlįsti į kepyklą siaurytis siaurytis.. vos sulindau ( tai buvau tik su rankine ir dar jau pradėjau lieknėjimo programą).. tai jau apie dukrą ir jos vežimą belieka patylėti.. nes su pagalba ar be kepykloje abi tikrai niekaip niekuo nepasivaišintume.. bet aš čia ne apie problemas kalbėti susiruošiau...

nekreipiant dėmesio į senamiesčios architektūros ypatumus, nusipirkau dieviško skonio skanumynų.. kuriuose beveik maloni moteris supakavo į dailius maišelius ir išdidžiai kaliosinau mašinos link.. aišku, kad vyras dar prašė nupirkti kažkokio niekingo alaus, man visai išgaravo iš galvos.. nes gi grįžau su tookiu lobiu namo.. apturėjom mes prašmatnią vakarienę su ančių paštetu ( nerealiai nerealiai skaniu.. eisiu ten vėl).. ir morkų pyragu (kurį dievinu.. teks eiti ten vėl).. raikėm mes pugliese duoną.. (na, tokią skanią, kad net vėl ten nueiti užsimaniau..) sakiau, kitą kartą visko pirksiu dar daugiau ir kviesiu dar daugiau valgytojų, ir kimšiu vyno butelį ir trauksiu dar daugiau tepalų iš atsargų lentynos.. ir ... jau dabar įsivaizduoju, kad skanu bus dieviškai..

skanaus..

;-)

kūdikių maitinimo patarimai

čia nelabai seniai sukinėjomės mes po virtuvę.. aš matinau Adelę, Andrius trynėsi netoliese, buvo dar keletas žmonių.. triukšmas toks visai nemenkas.. visi kažką veikia ir dar patarimus kitiems į visas puses žarsto.. aišku, aš, nenorėdama atsilikti, visiems patariau gausiausiai.. kaip ką gaminti, iš kur imti ir kur padėti.. Andrius atsisėdo priešais mane kitame stalo gale (o pas mus stalai, kaip žinia, ilgiii).. ir pradėjo žarstyti patarimus man, kaip maitinti vaiką (tipo auklėjamoji priemonė, kad aš kitus mažiau auklėčiau..;-)..

aš, žinoma, labai piktinausi, ir pasakiau, kad gal jis raštu galėtų man tuos patarimus parašyti.. (jis mėgsta man taip sakyti, kai gausingais kiekiais jam patarimus žarstau).. kad galėčiau susikaupusi atsisėsti, perskaityti ir įsiminti.. tai jis atsitempė kompiuterį ir va ką man vėliau atsiuntė:

...siunčiu jums didelį patarimų sąrašą. būdamas visokeriopas ekspertas dar ne papakankamai išpertas, siunčiu jums išminties žiupsnelį, kad pastūmėtų jus į tikrą kelią. o patarimai tie vertingi yr be galo, nes tik tada gali pasiekti idealą.

vaikeliuko maitinimo patarimai:

1. maitinti vaiką tik dešine ranka, kad nepradėtų pūsti pilvo nuo makaronų;

2. maitinant vaiką neskaniom košėm, reikia plačiai šypsotis, idant tokiu būdu atkompensuoti skonio trūkumus;

3. vaikui duoti tik tinkamą maistą tinkamu metu. duodant netinkamą maistą netinkamu metu vaikas blogai valgo;

4. su vaiku žaisti tik nacionalinius tautinius žaidimus, idant išauginti tikra patriotę;

5. vaiką migdyti tik su lopšinėm. jei neima dainingos nuotaikos, galima pasidėti po pagalve mažą knygutę su lopšinėm;

6. svarbiausia yra mamos nuotaikos. vaikai savo nuotaikų turi maždaug 40 proc mažiau. taigi mamytė turi teorinį šansą sureguliuoti vaiko nuotaikas savo nuožiūra.

7. kišant šaukštą į burną reikia sakyti: 'am am'. vaikas turi žinoti, kas vyksta;

8. nepatartina vaikeliuko maitinti stambiu maistu, kol dar neturi daug dantų. maistelį sunku sukramtyti, tai gali net nosytė susiraukc;

9. vaiko maitinimo metu negalima pačiai valgyti be sustojimo, nes vaikas gali užsipavydėti kito maisto;

10. maitinant vaiką nepatartina žarstyti patarimus visiems kitiems, ką jiem reikai daryti .

...

tai taip mes ir gyvenam smagiai

;-)

su kanoja nuo kalniukų?

taip gerai savaitgalį pabuvom kaime!.. ir kaip super gerai kanoja pačiuožinėjom nuo dzūkiškų kalniukų... taip taip, teisingai perskaitei - kanoja nuo kalniukų.. - gerų minčių kaimo chebrai niekada netrūksta..

prasidėjo viskas labai nekaltai.. vaikučiai, rogutės, sniegas, kalniukai.. paskui chebrytei mintys ėjo tik drąsyn.. pririšus prie dviračio roges, toks junginys irgi ėmė leistis nuo kalnų.. žiūrėti buvo nelabai jauku.. nes sėdinčio rogėse, keturiais mazgais susimazgiusio dvimetrinio dzūko veidas kažkodėl būdavo įtartinai arti dviračio galinės padangos.. na, bet didelis noras nugali viską.. kaip sako mano tėtis - svarbiausia - norėti.. (pritariu, kad bjauru, kai žmogus nieko nenori).. tai po tokių vaizdelių sekė dar geresni..

iš slaptųjų užkaborių buvo ištempa kanoja.. ir tie patys dvimetriniai susikomplektavo su ja slysti nuo snieguoto kalniuko.. atrakcija tikrai verta dėmesio.. tik, kai paskui išbandžiau pati, biški užpakalis visus žemės nelygumus skaičiuoja, kol nuo kalnelio leidiesi.. bet, palyginus, tai minimalūs nepatogumai..

paskui, žinoma, pasiūlėm ir vaikams (mažesniems nei 160 cm) pasidžiaugti šia atrakcija.. rimti ir racionalūs vyrai buvo labai prieš šią nepamatuotą riziką.. mes su Inga (turbūt biški neadekvačiai vertindamos situacijos rimtumą) šaukėm, kad viskas čia gerai ir visus norinčius reikia leisti nuo kalniukėlio.. kas ten gali atsitikti ant tokio mažyyčio dzūkiško kalnelio?.. vaikas sutiko vienas, kitas, kaip ir buvo numatyta, pasipiktinęs nuėjo šonan ;-).. (aišku, aš galiu tik įsivaizduoti pasipiktinimą kai kurių asmenų, jei tik jie būtų žinoję, kuo jų vaikai 'verčiami' užsiimti).. chi-chi.. bet nuo man dar tik smagiau ;-)..

taigi mažasis drąsuolis - šaunuolis narsiai atlaikė irklo funkciją atliekančios karties keliamą gaivų sniegučio dušą tiesiai į veidą.. ir nusileido su trenksmu.. jaunojo kanojų bandytojo akys buvo oho-ho kokio didumo.. žodžiu, susižavėjimas buvo milžiniškas (nepabijokim to žodžio)..

vėliau jau keturi veikėjai ir dvi veikėjos zyliojo po kaimo apylinkes su kanoja.. oj, beje su Inga skrisdamos nepatikrinta trąsa mes ją bemaž perpus ir perlaužėm.. taigi su kanoja, viena kartim, vienomis rogėmis ir dviračiu.. visos priemonės buvo paruoštos kanojų bandytojų skraidytojų išmislams įgyvendinti nedelsiant nė sekundės po tų išmislų gimimo..

tai panašiai viskas taip ir buvo..

o aš, kaip visada rašau, apie būdus, kaip auklėjami vaikai ir kas iš to išauga..

P.S.

dar nepaminėjau, kad buvo ir nuostolių visoj šioj odisėjoj.. negrįžtamai 'nuskinta' viena močiutės obelis.. bet susirinkusi autoritetinga taryba nusprendė, kad be pavasario močiutė tikrai nepastebės..

P.P.S.

a, ir dar vis belakstant su kanoja nuo kalnelių neapleido mintis, kad jei Ingutė nuo didelio entuziazmo gimtadienio proga susitraumuotų netyčia, tai kaip vaikystėj pristatytume sulūžusią dukrytę mamai.. su gimtadieniu, Inga!

Rune Guneriussen

užvakar buvau prie jūros - norėčiau taip pagulėti pučiant vėjui..

tai tiek..

;-)

apie laiptus

keistai su tais laiptais.. tik kai pati pradėjau stumdyti vežimėlį po senamiestį ir jo apylinkes, pastebėjau, kiek gi daug tų laiptų yra.. kai laukiausi ir vaikščiojau su atsikišusiu pilvuku, vis stebėjausi, kad parduotuvėse visiškai nėra kur prisėsti.. na, taip, yra lauke suoliukų, bet kai žiema su minus dešimt, tai nelabai tie lauko suoliukai traukia.. o net į prabangumą linkusiose pardose nėra kur prisėsti.. tik vienoj (berods, Esprit pardoj buvo suolelis, kuriuo labai apsidžiaugiau).. dabar kitas trukdis - laiptai.. net į gamtą ir žmogų orientuotos ekologiškų prekių ar vaikams skirtos parduotuvėlės senamiestyje turi tą magišką skaičių laiptų, kurių jau niekaip nesugebu įveikti su vežimėliu - trys.. ir, atrodo, jau mėgstu pasisukioti tikrai simpatiškose malonių ir protingų verslininkių moterų, kurios pačios augina mažus vaikučius, įsteigtose parduotuvėlėse.. tai jei sugebu kažkokiu būdu dar per laiptus užsikabaroti, tai bus arba super siauros durys.. ir be šansų bus tilpti vežimuko ratams, arba jos bus tokios svorio (čia jau šiaip apie prašmatnių drabužių pardas), kad besilaikant pakibus ant vieno ratuko, tikrai jau ne mano nosiai dar ir laikyti duris..

tokiais atvejais pagalvoju ne tik apie mažiulius auginančius žmones, bet ir apie negalią turinčius, ratukuose važinėjančius žmones.. ir tikrai jau tik paistalais ir teorijomis lieka kalbos apie toleranciją.. uždara mes dar ir giliai provinciali šalis.. (myliu savo tėvynę..) bet labai linkiu tautiečiams kuo daugiau keliauti ir kuo daugiau pamatyti.. kad tolerancija ir plačiu akiračiu galėtume ne tik teoriškai pasididžiuoti.. aišku, geriausia, kai kitokie nei mes yra per saugų mūsų suvokimui atstumą.. o mūsų pačių panosėj būtų tik mums nuo gimimo įprasti ir matyti vaizdeliai ir žmonės..

atrodo tie laiptukai - gyvenimo smulkmena.. aš galiu rinktis.. palikti vaiką namie ir su drauge pasivaikštinėti po parduotuves ir miesto gatves.. ar pasivaikščioti su vaiku, bet paprašyti vyro, kad jis lauke pastypsotų su vaikų prie tų nelempų laiptukų (nors mano vyrui tie laiptai - vieni juokai).. arba važiuoti į madingus prekybos centrus.. ten jokių problemų - nei laiptukų, nei lietaus ar sniego..

vis mėgstu iš italų pakrizenti.. ypač pietuose gyvenančių.. bet neseniai sukiojausi itališkose parduotuvėlėse, ir visur šalia laiptų buvo užvažiavimai ratukams.. visur.. tai kaip čia taip..