truePOET

vasaros diena

2011-06-02T13:59:00.002+03:00

anime

2011-04-21T10:02:00.001+03:00

kadais, kai mano pačios vaikai buvo tik tolimuose planuose, du dalykai, kalbant apie norą turėti vaikų, kėlė man nerimą. Du dalykai, su kuriais, maniau, man bus sunku susidoroti.. matematika mokykloje ir vaikų paauglystė su visais jos spygliais.. nors pati mokiausi matematinėje klasėjė (na, tipo matematika S lygiu), bet bijojau, kol man viso to prireiks su savo pačios vaikais, viską jau būsiu seniai pamiršusi.. na, su šiuo klausimu lyg ir viskas susitvarkė - rinkaus rinkaus ir išsirinkau vyrą su matematikos aukštuoju.. dar liko paauglystės klausimas.. čia teks mums jau kaip nors suktis.. tai vis klausau ausis ištempusi, kuogi domisi jaunas jaunimas..

taigi vakar išmokau du naujus žodžius.. cha-cha.. anime ir manga.. ir pažiūrėkim, ką mums apie tai byloja wikipedia?..

anime - iš Japonijos kilęs animacijos stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti piešiami ranka ir/arba kompiuterinės grafikos priemonėmis. Šio tipo animacija rodoma per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Anime menui įtaką daro japoniški komiksai manga.

manga - japoniški komiksai. „Man“ japoniškai reiškia „išsiblaškęs, nerūpestingas, nerimtas“; „ga“ – „paveikslėlis“. Japoniškas žodis manga pažodžiui išvertus reiškia keisti paveikslėliai. Pirmą kartą, norint pabrėžti išskirtinai komiksus, o ne "paveikslėlių knygas", žodis manga pavartotas Rakuten Kitazawa (1876-1955 m.m.).

pasirodo, yra ir klubai, ir fanai.. ir visas gyvenimo būdas.. tsakant..

[foto: wikipedia.org]

Barbie

2011-04-20T11:06:00.006+03:00

visai verta paskaityti du straipsnius barnardinai.lt, jeigu įdomi vaikų psichologijos ir auklėjimo tema... mano galvoj ši tema sukasi nuolat įvairiais rakursais, aspektais, gyliais ir pločiais..

pirmas straipsniukas apie Barbie lėlę - Laura Cloer. Barbė – besikeičiančios visuomenės modelis - fenomenas, ne kitaip.. na, turiu apie ją savo nuomonę.. ir ji labai jau panaši į nuomonę apie moteris, kurios būtinai nori nusifotografuoti žurnaluose apsinuoginusios.. kurią dieną darželyje dvi mergytės atbėgo su dviem išrengtom (tokiam amžiuj dažniausiai vaikučiams pavyksta nurengti, bet dar nelabai pavyksta aprengti lėlių ir meškinų) Barbėm, tai net atgal atšokau.. tokie deformuoti kūnai, be saiko pridažytos akys.. na, bet paskaičius straipsnį, pagalvojau, kad visgi nėra viskas tik juoda ar tik balta..

antras sudominęs straipsnis - Michaelis Winterhoffas. Modernus auklėjimas atima iš vaikų vaikystę. gal kiek bauginančiai ten pradžioj išdėstytas reikalas.. sutinku, kad auklėjimo modelio pasikeitimas nuo autokratinio į visišką demokratiją irgi yra kraštutinumas.. bet čia interviu su specialistu, kuris dirba su kraštutiniais atvejais.. realiai irgi nėra viskas tik juoda ar tik balta..

įdomaus skaitymo!

[foto: bernardinai.lt]

lyjant

2011-04-08T11:10:00.001+03:00

kuo galima užsiimti lyjant tokiam lietui?

per didžiausią vėją su didžiuoju bambylium nuvažiavom iki darželio. mano dukrytė dažniausiai bėgte nubėga per visą ilgą darželinį koridorių, kad tik greičiau pas vaikus.

su mažuoju bambyliuku užsikūrėm namie židinį ir, jam ūkaujant nuo dideliausio vėjo, mes irgi draugiškai vaizdavom vėją. ūūūūū... ir taip daug kartų. dar labai geras užsiėmimas lyjant "pamesti" kamuoliuką po sofa, o paskui labai entuziastingai jo ieškoti ir lįsti jo traukti. šį žaidimą su vienerių metukų dukryte irgi labai sėkmingai sužaidėm daug daug kartų. na, o kai mažoji entuziastė užmigo, galima ir karštos arbatos puodelį prie geros knygos apsikabinti ar į degančią ugnį pažiūrėti.

saulės beieškant. Juan de Pins

2011-04-02T10:27:00.001+03:00

saulės beieškant. Kanai

2011-04-01T11:03:00.001+03:00

saulės beieškant. Monaco (2)

2011-03-31T12:04:00.001+03:00

saulės beieškant. Monaco

2011-03-30T10:16:00.001+03:00

saulės beieškant. Nica

2011-03-29T10:18:00.002+03:00

saulės beieškant. Malcesine

2011-03-28T11:14:00.002+03:00

susirašymas '11

2011-03-05T13:42:00.001+02:00

mes jau sudalyvavom Gyventojų Surašyme 2011.. visi smagiai sau supildėm info apie save ir savo namą.. įdomiausi klausimukai buvo kada pirmą kartą gimdžiau ir pirmos santuokos data.. šiaip įdomių klausimų apie būstą buvo: kaip šildomas, su kokia virtuve, ar su tualetu ;-), kiek kambarių ir pan.
teko konstatuoti, kad mano vaikai jokios užsienio kalbos nemoka.. na, bet aš smarkiai neliūdžiu - dviejų ir vienerių metų mano vaikams dar viskas prieš akis ;-))

Lietuvoje visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyks 2011 m. kovo–gegužės mėnesiais. Surašymas patikslins gyventojų skaičių, atskleis realų Lietuvos gyventojų emigracijos per pastaruosius dešimt metų mastą.

Pirmą kartą gyventojai susirašyti galės elektroniniu būdu. Elektroninis surašymas tęsis dvi savaites, kovo 1–14 d. Gyventojams suteikta galimybė atsakyti į surašymo lapo klausimus jiems patogiu metu.

Po elektroninio surašymo, nuo balandžio 5 iki gegužės 9 d., vyks gyventojų apklausa. Surašinėtojai lankys būstus ir apklaus elektroniniu būdu nesusirašiusius gyventojus. Surašinėtojus bus galima atpažinti iš specialių portfelių ir darbo pažymėjimų.

Gyventojai gali nesibaiminti dėl savo pateiktų duomenų saugumo. Surinkti duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik statistikos reikmėms.

ką nuveikti savaitgalį?

2011-03-04T17:45:00.003+02:00

taip norisi ką nors nuveikti savaitgalį mieste ar už miesto.. aišku, tradiciškai Kaziuko mugę aplankysiu, ypač Maironio gatvę.. praėjusiais metais tokius gražius dramblius ir virduliukus parsigabenau namo.. tai noriu dar ką nors smagaus ten rasti.. ir jau žmonės Užgavėnes pradeda šį savaitgalį švęsti.. kas irgi yra puiku..
dar buvo mintis šeštadienį nueiti į Menų Spaustuvę, vaikų spektaklį.. tik kad vaikui temperatūra sukilo.. tai vietoj teatro gal iki Vartų galerijos keliausiu.. orą pajudinsiu kolonoms ten..

dar labai smarkiai vilioja Šeršė Lia Fam filmai.. džiugu, kad yra gabių žmonių, kurie kuria ir organizuoja tokius festivalius.. pažiūrėjus Geresniame pasaulyje, taip jau norisi mesti visus tuos holivudinius filmus su plastmasiniais kaip lėlių aktorių kūnais ir balintais blizgančiais dantimis.. čia, kad ir kiek pasipūtęs pasirodė vienas pagrindinių aktorių (bet labai gražus, tai gal ir nieko tokio), bet filmas stiprus ir mielai antrą kartą pažiūrėčiau.. nustebino, kad po šimto metų filme girdėjau zirziant musę, kai ji nebuvo pagrindinė herojė.. smulkmena, bet kažkaip labai atsikreipė man dėmesys..

tai grįžus iš filmo ant karštųjų dar išstudijavau festivalio programą.. tai labiausiai suviliojo Liūdesio pienas ir Tėve mūsų, kuris esi medyje .. gal pavyks kurią dieną pažiūrėti..

[foto: kinopasaka.lt]

must go

2011-03-01T16:40:00.002+02:00

kažkada seniai seniai, jau jis grojo genialiai..

galiu tik įsivaizduoti, ką jis pagros šįkart, balandžio 6 d. Vilniuje, taip ilgai nekoncertavęs Lietuvoje..

pavasaris prasideda puikia žinia!

[foto: andriuszlabys.com]

saulėta diena namie

2011-02-24T18:23:00.001+02:00

ledas ir jūra

2011-01-21T17:04:00.003+02:00

kaip svarbu nepamiršti

2011-01-12T12:23:00.002+02:00

kaip svarbu nepamiršti

Ryuichi Sakamoto - Energy Flow

2011-01-11T10:28:00.000+02:00

su Naujais!

2011-01-03T22:01:00.002+02:00

su Naujais! gražiais ir stebuklingais!

ramybės jūsų širdims ir namams!

taip noriu šiais metais keliauti ir šėlioti ir jau mažulytę pradžią padariau - netgi pasiėmiau fotoparatą prie miesto eglutės.. ir spėjau nusifotografuoti, kol dar neatėjo tie Trys Karaliai, ir visko nenupuošė..

chi-chi-chi...

balta

2010-12-06T12:55:00.002+02:00

sekmadienis žiemą

2010-12-05T15:53:00.001+02:00

padangių ereliai

2010-12-02T16:58:00.003+02:00

su gimimo diena!

e-shop

2010-11-22T15:58:00.001+02:00

net pralinksmino e-parduotuvės nuotraukos.. kokie aruodai fantazijos pas žmones, kad net linksma darosi.. ir mergaitės kasos, išsiuvinėtos ant gėlėtos pagalvės, ir karūnuota princesė taip užkrečiamai besijuokianti ir pasislėpusi už aukštyn kojom skaitomos knygos, ir king-size šokolado plyta vaikiuko rankose.. triušis su keliaujančiais žirniais ir pametusi galvą klajojanti rūkanti moteris ir dar daug visko..

[foto: http://www.lacerisesurlegateau.fr/]

gal į teatrą su vaikais?

2010-11-16T16:49:00.006+02:00

su dukruliu atidarėm teatro sezoną.. didelis malonumas su tokiu paaugintu vaikiuku kur nors pakeliauti.. taigi. pirmai pradžiai aplankėm Stalo teatro Avinėlio kelionė. įspūdžiai teigiami. dabar rezgu mintis, kas galėtų būti toliau.

pasirinkimas toks:

Peliukas gitaroje - gruodžio 12 d.

,,Peliukas gitaroje“ - tai muzikinis spektaklis visai šeimai, kuriame vaidina Sibiro lėlių meistro - Vladimiro Zacharovo ypatingos plastikos lėlė - Peliukas. Atkeliavęs 4000 kilometrų iš Tomsko miesto ir kvepiantis kedro medžiu, Peliukas kartu su gyvai muzikuojančiu gitaristu kuria istoriją: kartą gražioje pievoje gyveno Peliukas. Jis džiaugėsi saulės šiluma, klausėsi paukščių čiulbėjimo, varlių kvarkimo, o šiltomis vasaros naktimis regėdavo sapnus apie meilę. Bet vieną dieną atvažiavo traktoriai ir pavertė pievą asfaltuota dykyne. Peliukas iškeliavo į platųjį pasaulį. Atvykęs į miestą apsigyveno muzikos garsų karalystėje - instrumentų parduotuvėje...
Scenoje nepamatysime nei virš rugių lauko skraidančių paukščių, nei šokuojančių varlių, nei traktorių, atvykusių ardyti nuostabaus Peliuko pasaulio, nei griežto parduotuvės direktoriaus... Visa tai sukuriama pasitelkiant lėlės plastiką, muzikos garsus ir paprastus kasdienius daiktus."

Kas tas Grufas? - pagal mūsų tėtuko mėgiamą knygutę. Lapkričio 27 d.

„Kas tas Grufas?“ - vienos dalies spektaklis vaikams nuo 2 iki 7 metų pagal anglų rašytojos Julia Donaldson ir iliustratoriaus Axel Scheffler knygą „Grufas“. Parašyta 1999 m., tais pačiais metais apdovanota aukso medaliu Nestle Smarties Book Prize kategorijoje – knygos vaikams nuo 0 iki 5 metų. Iki šiol išleista 3,5 miliojono egzempliorių tiražu, išversta į 31 kalbą.
Yra sakoma „baimės didelės akys“. Kiekvienas žmogus turi įvairių baimių ir daugelis bijo su jomis kovoti. Augdami vaikai turi įvairiausių baimių. Ir kuo jie toliau auga, tuo baimių daugėja. Jeigu su jomis nekovoji, jos gali tave nugalėti. Šiuo spektakliu jo kūrėjai nori paneigti posakį „baimės didelės akys“."

Keistuolių teatro Mamulė Mū - lapkričio 28 d.

"Keistuolių teatro spektaklis "Mamulė Mū" - tai pasakojimas apie labai skirtingų būtybių draugystę.
Karvė Mamulė Mū (Aldona Vilutytė, Vesta Šumilovaitė) - romantikė ir avantiūristė, nepabūgusi net į medį įsiropšti. Kita ūkio gyventoja - žvali, aikštinga ir ištikima Varna (Marija Korenkaitė), priešingai nei jos avantiūristė bičiulė, tvirtai stovi, tiksliau - tupi, ant žemės.
Pasaką apie iš pirmo žvilgsnio neįmanomą draugystę seka šmaikštuolis Ūkininkas (Vaidotas Žitkus), kuriam talkina linksmas jaunųjų ūkininkų orkestrėlis. "

info iš:
www.keistuoliai.lt
www.staloteatras.lt
www.vmt.lt

kaip noris būti nežemiškai gražiai

2010-11-10T18:06:00.003+02:00

Wonderful exhibit on Korean Photography at Paris-Beijing Gallery.

Photos above : Kyung Soo.

pirouetteblog

pasiilgau nekasdienių vaizdų, nekasdienio grožio, įspūdžių, kelionių... lietui lyjant nuo ryto iki vakaro tik apie tai galiu svajoti...

kątena

2010-11-08T21:41:00.005+02:00

mano vaikas turi tris tašes, su kuriomis visur vaikšto. važiuodama dviračiu vieną persimeta įstrižai per petį, mat tašė su ilga raudona rankena. antrą, dažniausiai kokį mažą maišelį, kabina ant vienos rankos. trečią, geltonai žalią stilingą tašiuką, - ant kitos.

man pasidarė taip smalsu, kas ten tūno viduj. be jokių abejonių - patys svarbiausi daiktai. jie dažnai yra keičiami, ištraukiami po vieną ir pilami krūvomis. su tašėm nesiskiriama net šokių ir šokinėjimo (plonytė linija skiria šiuos du svarbius užsiėmimus) metu.

tik pamačiusi išlindusius iš tašyčių žaisliukus, čiupau fotoparatą. trečiojon tašėn tik iš tolo pavyko įkišti nosį.

ir dar

yra toks žodis - kątena - kas ten gyvena. jei nematai, kas stovi už durų, gali sakyti: "kątena?"

motociklas, kaladėlė, šakutė, brokolis, trys mašinos, drugelis, bebras, namukas, višta ir traktoriukas. vat.

svarbūs daiktai - telefonu kasdien skambina tėčiui.

persirengusios lėlės, jų megztinis, dūdelė, detalė plastelino darbams, medis, kiaušinis, kaladėlė ir cigaro tūtelė.

tašiukas, pilnas slapto gėrio

tai tokie tie tikrieji lobiai ;-)

jų žvilgsniai maldauja pasiimti juos namo

2010-10-14T11:22:00.000+03:00

paveikslai.lt tiek visko prisižiūrėjau ir tiek visko užsimaniau, kad net galva susisuko.. čia keli Gražvydos Andrijauskaitės darbeliai.. žiūrėčiau ir žiūrėčiau..

jau besimaudančių keletas yra pas mane ant sienų, bet šita sparnuota būtybė irgi super...

šiaip žiauriai nemėgstu katinų.. na, bet jie tokie charakteringi, kad negaliu likti abejinga bent jau jų atvaizdams.. nors jei rasčiau sau artimą katiną, tai tikrai priglobčiau.. na, dar ir šunį, ir triušį gal kokį.. gyvūnijos pasaulyjeeeee..

nelabai jaunatviškas mergaitės veidas.. kaip iš Alisos stebuklų šalyje..

mano didžioji pupa uoga tokia didelė braškiautoja, kad skynė braškes iki pat šalnų..

ir tau merkiu akį, katine

čia tokia tipiška stilinga ponia iš dailininkų sąjungos arba Vilniaus modelių namų.. išgriūti nuo tokių galima..

šuniukas Vaciukas turi sparnelius

..."Iš Gražvydos darbų į mus žvelgia daugybė personažų iš kažkada girdėtų pasakų, įsivaizduojami vaikystės draugai, augintiniai, kokius svajojome turėti, ir tokie žmonės, kokius mes matėme jau gan seniai. Visų jų žvilgsniai maldauja pasiimti juos namo, nepalikti vienų įkalintų paveikslo rėmuose, savo fantazija suteikti jiems gyvybės. "... tai jau tikrai, kad maldauja pasiimti namo...

viską ir dar daug radau http://www.paveikslai.lt/

xyz

2010-09-10T12:45:00.001+03:00

na, vakar žiūrint ir klausant elektronines operos fantazijos XYZ tikrai mintyse sukosi mintis, kad Statkevičius genijus.. nelabai suprantu guminių pirštinių kepurių nei grožio, nei mados, bet jam viskas atleidžiama.. žiūrėjau į kostiumus ir atsižiūrėti negalėjau.. šimtas balų iš dešimt galimų..

Asmik Grigorian ne šeštą kartą kyla keblumų su kostiumais.. ir šis kartas ne išimtis.. tai petnešėlė krenta, tai maišai/balionai krenta.. tuomet jau belieka man klausyti nusisukus kur į kitą šoną, nes labai jau pergyvenu, kad kas daugiau nenukristų ir per tuos didelius pergyvenimus muzikai susikaupti niekaip negaliu..

pirmomis minutėmis, tik pradėjus skambėti muzikai, sukau galvą, kam skirtas toks renginys - operos ar elektroninės muzikos gerbėjams... tai sukau sukau.. sukau sukau.. nes nepratinta ausis niekaip negalėjo susitiuninguoti.. na, visgi paskui klausiau elektroninės muzikos, perpintos nerealių solistų balsų.. Montvido balso tai galėčiau klausyti ir klausyti.. ir skambesys, na neskaitant smulkių priekabių, tikrai vežantis buvo.. gaila, kad buvau įrėminta į 25 cm2, įskaitant mano kėdę, rankinę, dviejų vyrų kaimynų (na tik vienas iš jų vyras-vyras, kitas daugiau vyras-kaimynas) pečiuis, na ir kaimynės kelius mano nugaroje.. nes judėti ir šokti tikrai labai norėjosi.. bet gal ir gerai - daugiau visko pamačiau ir išgirdau..

dar labai man atsikreipė dėmėsys į būgnus.. gal čia kaip lietuvei, daugiau orientuotai į melodijas, negu į ritmą.. tad visad girdžiu gerą ritmą, kurio, panašu, pati niekad,oi niekad neišgausiu (jau vien dėlto verta afrikiečių kokioj gentyje gimti, kad nerealų ritmo pojūtį paveldėt pavyktų)..

na, po viso pakylėjimo ir įsijautimo dar nuskuodėm į Rotušės aikštę.. gi reikėjo kur nors sukauptą energiją išlieti: pašūkauti, pašokti, pašokinėti, pasistumdyti ir šiaip energingai rankom pamosikuoti.. na, aš viso to nedariau, nes šiaip esu santūrus žmogus.. bet visi kiti darė į valias.. kas yra puiku..

tai ką jūs manot, skuodžiam-lekiam-dumiam Vilniaus gatvėmis.. matom Vokiečių gatvėj kavinėj sėdi visi ramūs ramūs tylūs tylūs... galvojam jau patį blogiausią.. nes gi kaip ta tyli kiaulė, argi jie galėtų su gerom žiniom taip tyliai sėdėti??? pastatom mašiną ir nedrąsiai artinamės prie TV.. rezultatas 66:36.. kiek?? kiek??.. dar arčiau prikišam nosis ir įsitikinam, kad tai ne vizija, o tikrovė.. taigi, atsikeršyjam už pralaimėjimą argentiniečiam ir džiugiai patraukiam namo pilni kuo geriausių įspūdžių ir emocijų..

už talentingus žmones ir su pergale, mielieji!

running

2010-09-06T13:03:00.002+03:00

klausausi sau ir laukiu naujo albumo.. gal bus panašaus gerumo kaip pirmasis tik dar geriau.. porą kartų buvau nuėjusi į Jurgos koncertus.. ir kaip buvo gera klausyti muzikos, tiek pat negera buvo klausytis jos kalbėjimo.. ausys net susiraitė.. tai paskutinį kartą teko baigti klausyti koncerto koridoriuje.. bet gal jau pasikeito ši situacija..

klipo pradžia nereali..

nuostabumas

2010-09-03T10:05:00.000+03:00

šiandien mano nuostabusis vaikas išėjo į darželį.. į tokį tobulą ir nuostabų.. ir šypsosi visi ten.. šypsosi.. ir viskas taip nuostabu.. nuostabu..

[foto: thecoolhunter]

pagaliau ruduo!

2010-09-02T16:55:00.003+03:00

na, pagaliau sulaukėme žavaus rudens.. kai merkia visą dieną lietūs.. namie vėl visi skuba kurti židinio ir šildyti prie jo šonų.. namai skendi rugsėjo 1-osios gelėse.. ir visi glaudžiasi arčiau vienas kito..

.. kai išdygsta pirmasis dantukas

..ir mažasis vaikas jau valgo pirmąsias košes.. o košėj kyšo Beatričės dovanotas raudonas šaukštas iš žvėrelių valgytojų knygos..

..ir netgi su nuosavu šaukštu.. na, paveldėtu iš sesės, bet negi tai svarbu..

edukacija, netgi

2010-08-26T13:54:00.002+03:00

ot, man patinka tokie renginukai.. smagu būtų sudalyvauti ir tapti LVSO jaunuoju bičiuliu.. na, man jau tuo bičiuliu tapti gal ir vėlokoka, bet visos viltys į jaunąją kartą.. ;-)

2010 m. spalio 14 d., 12:30 – 14 val.
Muzikos pamoka „Susipažinkime su simfoniniu orkestru“

Pamokos programa:
12:30 val. – atvykstame į Kongresų rūmus
12:45 val. – keliaujame į LVSO repeticiją, klausomės muzikos, susipažįstame su Maestro Gintaru Rinkevičiumi.
13:00 val. – LVSO baigia repeticiją, prasideda muzikos pamoka.
Jos metu vaikams pasakojama apie simfoninio orkestro instrumentus. LVSO koncertmeisteriai (instrumentų grupių vadovai) pristato simfoninio orkestro instrumentus atlikdami nuotaikingus kūrinius. Muzikos pamokos metu, skambant minėtiems kūriniams, scenoje, ekrane demonstruojama dailininkės Sigutės Ach meninių akvarelės darbų video projekcija „Muzika“. Po pamokos jos dalyviams įteikiami LVSO jaunojo bičiulio pažymėjimai, kvietimai į LVSO vaikų kambarį, leidyklos „Nieko rimto“ dovanos.

Renginys NEMOKAMAS.

jau vedę?

2010-08-16T12:38:00.002+03:00

artėja tėvukų 35-os vestuvių metinės, ta proga prisėdau ''pakankinti" senų nuotraukų..

mama, žėk!

2010-08-14T13:39:00.004+03:00

vis dar nustembu, kad visą šeimos vaizdelį/paveikslą dabar jau matau iš savo kaip mamos pozicijos.. mane tai vis stebina ir stebina, ir stebina.. kaip vaikams nė motais tėvų mintys ir planai.. tik po kaži kiek tų metelių, žiūri į vaikystės foto ir matai, kad gi svajoji ir planuoji lygiai taip pat.. ir, lyg to būtų mažai, dar ir atrodai stulbinančiai panašiai..

o vis šūkaudavau: "mama, pažiūrėk! tėte, pažiūrėk!".. ir vis atrodydavo, kad jie nežiūri ir nežiūri, ir nežiūri.. na, geriausiu atveju pažiūri, bet per mažai.. o dabar matau, kad aš pati tai akių nenuleidžiu ir vis žiūriu, ir žiūriu, ir žiūriu.. kaip ir jie kažkada..

ir dabar jau auga kitas garbiniuotas šūkautojas: Mama, Žėk!

mūsų dienos kaip šventė

2010-08-02T09:18:00.003+03:00

ar žinot, kaip valgo du mažus vaikus auginanti mama?

kokio didumo kąsniais vartoja maistą iš savo lėkštės? nes valgymu tą procesą sunkiai galima būtų beapibūdinti.. ir nesvarbu, kiek vaikas miega, valandą, dvi ar tris, bet jeigu jūs jau pasigaminote valgyti ir su savo lėkštė tuštutėliausiu skrandžiu artinatės prie stalo, jis būtinai pabus.. taigi, jeigu netyčia jums ir pavyko pradėti valgyti tyloje, baigsite arba riksmo fone kimšdama dideliais kąsniais maistą, arba su rausvaskruosčiu kūdikiu ant kelių, kuris vis taikosi pagriebti jūsų šakutę.. arba smagiai sau bumpsi kojomis į jūsų lėkštės kraštą..

o kavos gėrimo ritualas?

na, ką aš galiu pasakyti.. išlieka bent malonumas nešiotis kavos puodelį visur su savimi ir uosti nuostabų kavos aromatą.. nes kaip besitaikytumėt prisėsti ir maloniai susikaupusi gurkštelėti bent pirmą svaigųjį gurkšnį.. finale gersite arba šaltą kavą, arba tiesiog susipilsite ją kokiais trim dideliais gurkšniais..

grožio procedūros?

o jūs pati tokių dar norite? hmm.. keistas tas jūsų noras.. na, sureguliavus vaikų valgymo, žaidimų ir poilsio srautus, galite bandyti.. bet kaip betrumpintumėte visas įmanomas procedūras iki privalomo minimumo, ir plaukų ar veido kaukes laikysit ne ant pakuotės nurodytas 10 min., o tik 3 min... nesidžiaukite, kad iš dušo išnirote, kaip naujai gimusi ir dvelkianti nuostabia gaiva.. vos tik paimsite vaikelį ant rankų, jis būtinai dar bent truputėlį atpils pienuko ant naujai apsivilktos jūsų palaidinukės..

na, o jeigu turėjote tiek įžūlumo, kad suplanavote išvažiuoti kur nors viena, be vaikų???

tada jau prieš jus sukils visos gamtos stichijos.. be to, kad tragiškai nėra ką apsirengti.. nes nuo to begalinio tūnojimo ne tik kad namuose, bet virtuvėje jau nesinori nei to trumpo sijonėlio, nei anų aptemptų kelnių.. ir jus išleido lygiai iki 13.30 val.. ir jūs jau mintyse smulkiai suplanavote, kur leisite tas dvi valandas.. tik kažkodėl jūsų auklė su nuostaba žiūri į jūsų optimizmą taip visur suspėti.. nes pasirodo, kol atnešėt iš visų kambarių ir pasviečių visus jūsų mažom atžalėlėm galbūt reikalingus daiktus.. kol supasakojot visas įmanomas situacijas ir jų sprendimo variantus.. tai nejučia jūsų dvi valandos ištirpo iki 1 val. ir mizernų 15 min... ir lyg dar to būtų maža, dėl nesuprantamos priežasties, dingo namuose elektra.. o tai reiškia, kad jums per dvi sekundes reikia sužinoti, kaip atidaryti garažo vartus be elektros, ir kaip atidaryti kiemo vartus be tos pačios elektros.. nes kitu atveju, visas jūsų pasivažinėjimas jau tuoj pakibs ant plonyčio būti ar nebūti siūlo..

na, bet jei jūs pagalvojote, kad čia mano dienų aktualijos, tai skubu jums pranešti, kad namie pas mane auga ne vaikučiai, o maži angelėliai.. ir nekamuoja mūsų nei dvimečių krizės su visais savarankiškumo proveržiais, nei stipriai išreikštas mažosios noras neiti miegoti, kai jau lūžinėja ir yra migdoma jau beveik 1,5 val...

argi jos galėtų elgtis ne tobulai?

aš, Fellini

2010-04-21T13:22:00.000+03:00

"..kai aš pirmą sykį pasakojau, kaip pabėgau su cirku, tai buvo dar visai kuklutė istorija.. kaskart ją vis pasakodamas, savo atsiminimuose nuolat dariausi truputį vyresnis, negu tada iš tikrųjų buvau.. tuose atsiminimuose aš senėjau pradžioje mėnesiais, vėliau metais.. ta istorija buvo ne tiek mano tikrųjų išgyvenimų, o daugiau trokštamų vaizdinių vaisius.. kadangi daugelį metų pasakojau tokią pagražintą jų versiją, ji galų gale man virto tikresne už pačią tikrovę.. tačiau vieną dieną tuos atsiminimus iš manęs kažkas pavogė pareiškęs, kad sumelavau.. kai kurie žmonės yra tokie..
man būtų nepaprastai smagu, jeigu su cirku būčiau klajojęs kelis mėnesius, bet iš tikrųjų, matyt, tai truko tik vieną popietę.." citata iš Ch. Chandler "Aš, Fellini"..

visi turbūt turim tokių ryškių istorijų prisiminimuose.. net nežinia, nei kada vykusių, nei kur.. ten mums ir du metai, ir septyni tuo pačiu metu.. ir visas vaizdas matosi lyg stovint kur po stalu.. panašiai iš tokio aukščio.. spalvos labai ryškios, net blizgančios nuo to grynumo..

įdomu būtų sužinoti, ką vaikas mato savo akimis..

tik ką parvežėm sesę Adelei

2010-02-19T15:11:00.003+02:00

du pilmai

2010-01-14T14:21:00.007+02:00

kodėl pas mus namie filmai vadinami pilmais?
aš tai tikrai nežinau..
na, gal ir žinau, bet jau nepamenu..

žiūriu, gi kad Pasaka rodo La science des rêves..
ojojoj, kaip man tas pilmas patiko.. taip patiko, kad net yra bene patikiausias pilmas gyvenime..
fantazijos ir subtilumo nors vežimu vežk..(čia 'ž' ar 'š' turi būti?)

ir prieš keletą dienų žiūrėjom dar vieną kupiną fantazijos pilmą

The Imaginarium of Doctor Parnassus..

esu Heath Ledger gerbėja, o jis ten puikiai vaidino..

Johnny Depp'o tokiose rolėse jau tikrai niekas aplenkti negali ir turbūt ilgai dar negalės.. tik labai jau trumpai jam ten davė pasireikšti.. o Jude Law, sakyčiau, gerokai sunkiai sekėsi..

[foto: imdb]

if on a winter's night

2010-01-11T13:51:00.003+02:00

dabar namie klausau Sting'o If on a winter's night.. totalus užsikaifavimas nuo tokios muzikos.. nesu didelė Sting'o muzikos gerbėja (turbūt pastovi gerbėja esu vienos vienintelės dainininkės ;-).. bet tokiais skambesiais kaip šiame albume neįmanoma nesimėgauti..

albumas žiemiškas, bet ne įprastąją kalėdine-komercine prasme, nuo kurios jau blogumas ima.. nors čia gal kalėdiškumo ir žiemiškumo daugiau nei galima įsivaizduoti..

žiema čia - pilna paslapčių ir begalinės fantazijos.. tamsos metas ir širdies šilumos metas viename.. dainuojamos lopšinės, kurios gali ir nuraminti vaikelį, ir atvirkščiai - prablaškyti.. visur pilna prieštaravimų..

aplink mūsų namus gal daugiau gražios baltos žiemos nei mieste, tai dar labai tinkamas metas klausyti šio albumo.. ir šiaip Sting'as turi kažkokio ramaus žinojimo, kuris mane žavi ir traukia žmonėse.. jau vien tik už jo a Thousand Years dainą, ir jos žodžius ypač, negaliu likti abejinga.. ;-).. būtent taip įsivaizduoju meilę..

[foto: Sting ''If on a winter's night" albumo viršelis]

gražių švenčių

2009-12-23T13:41:00.007+02:00

kokia Adelė buvo kruopa lygiai prieš metus..

chi - chi ;-)

gražių švenčių visiems ir ramybės jūsų širdims!

suknelės

2009-12-11T10:23:00.003+02:00

paskaičius apie Noros pirmadienio kostiumus ir dar pažiūrėjus SOUZA nuotraukas, taip ir norisi pasakiškai gražių sijonų kasdienai..

tokių grožybių prisižiūrėjau Ouma Clothing parduotuvėlėje.. taip ir įsivaizduoju Adeliukę su fėjos sijonu ir save taip pat nemažiau fėjišką vaikštant po namus..

dubstep

2009-12-03T13:14:00.003+02:00

vakar išmokau naują žodį - dubstepas.. nerealiai..

wikipedia apie tai rašo:
.."dubstep yra elektroninės šokių muzikos žanras, kilęs iš Londono, UK garage stiliaus. Muzikiniu atžvilgiu, dubstep išsiskiria niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas. Pavienių garsų, populiarių muzikos pavyzdžių vartojimas, retas ritmas bei visur esantys žemi dažniai (žemiau 90Hz - žmogus girdi iki 40Hz lyg ir)..."

dabar tokia muzika man nerealiai tinka

pasitaiko..

mėlynas dviratukas

2009-11-29T11:02:00.002+02:00

kokia gera mintis - blog'o tema nedidukės kavinės ir parduotuvėlės.. aišku, nuotraukos labai labai nepaprastos, o ir pačios parduotuvėlės nuostabios.. galėčiau žiūrėti ir žiūrėti..

parduotuvėlės pačios įvairiausios: ir vintage žaislų, ir baldų, ir gėlių, ir knygų..

maloniai raminantis daržovių vaizdas.. ;-)

o labiausiai man patiko keleto drabužių parduotuvėlių nuotraukos.. tokios ramios ir pačios nuotraukos, ir parduotuvėlių interjerai nuostabūs.. pas mus kažkaip labai pasigendu dar tokių.. ir geriausia - tai mėlynas dviratukas.. be jokių navarotų ir pribumbasų.. pats gražumas..

[foto: signsaysopen.blogspot.com]

visiems mums reikia

2009-11-26T12:39:00.003+02:00

visiems mums reikia kažkaip išreikšti save.. vieni mąsto, piešia..

maunasi kojines ant rankų ir striukių rankoves ant kojų.. taip gražiai pasipuošę išdidžiai tyrinėja save veidrodyje.. ir šypsosi..

kiti maskatuojasi, balbatuojasi ir nežino, ką moka.. ir nuo kur čia pradėti save reikšti..

vakariniai siautukai

2009-11-12T17:04:00.002+02:00

vat taip jau vis atsitinka, kad vakarais užeina didelis noras pasiausti ;-) ..

sienos mano namuose

2009-11-11T20:50:00.003+02:00

švelnūs eksperimentai namuose ant sienų..

linksmi sėdmaišiai

2009-11-11T12:44:00.006+02:00

užsidegiau mintim kaip būtų gražu vaikų kambariuose pastatyti sėdmaišių ir dar kokį linksmą kilimą patiesti.. internete prisižvalgiau gražių nuotraukų FATBOY puslapyje.. Vilniuj taip pat radau pardą, kuri prekiauja sėdmaišiais, bet dar nenukeliavau iki jos.. būtų toks jaukus minkštas pasisėdėjimas..

aišku, būna, kad mane aplanko ir daug praktiškesnės mintys..

iš stalo gyvenimo

2009-11-08T15:46:00.005+02:00

pastarosiomis dienomis pas mus vis atsiranda norinčių namie susikurti savo asmeninį kampelį (ir iš kur pas žmones tiek drąsos? tiek valios geležinės?).. na, aš kažkada irgi naiviai tikėjausi, kad mano mergautinis stalas su kėde bus naudojamas būtent šiam tikslui.. dabar jau Andrius sėkmingai įsikūrė čia su savo kompu, laidais ir popieriais.. na, dar ir Adelė su kupeta žaislų dalyvauja šiame kambary.. taip kad trečiam lieka tik sofutė ir kompas ant kelių.. nelabai čia man prie dūšios toks kampininko likimas..

mama irgi rezgė planą, kaip čia susikurti skaitymo kampelį.. planui įgyvendinti reikėjo toršero ir foteliuko miegamajame.. na, nusipirko ji ir toršerą, ir foteliuką.. tik viena problema - tėtis pavogė lempą ir persitempė į kitą kambarį.. (jie abu pas mus labai juokingi - kas pažįsta - puikiai tai žino).. taigi, panašu, kad reikės dar vieno toršero dėl šventos ramybės..

na, ir man šovė gera mintis, kur galėčiau susikrausyti su savo pieštukais, knygomis, žurnalais ir kompu.. turim mes a.a. močiutės stalą.. stalo šio likimas nelepino, pagal senus papročius dažė visomis įmanomomis spalvomis kaip ir kitus lauko ir vidaus baldus, tampė iš vienos vietos į kitą ir trumpino kojas.. bet štai išaušo ir jam viltis įsitaisyti kur šiltame šviesiame kambarėlyje.. ir netgi atsirado drąsus žmogus, kuris ėmėsi jį restauruoti.. gražu žiūrėti kaip žmonės dirba ir gražius daiktus restauruoja, ar ne ;-) ?!?

sniegas ir vynuogės

2009-11-05T13:28:00.005+02:00

..po džiaugsmingo pirmojo sniego kasimo kieme, visai nežiemiškos vynuogių valgytojos nuotraukėlės..

skiepai (papildyta)

2009-11-05T10:40:00.007+02:00

vienas iš didelių klausimų gimus vaikui man buvo privalomas skiepų kalendorius.. na, sukau galvą, kaip čia geriau būtų daryti.. ar jų reikia, ar nereikia.. kur tiesa, o kur farmacininkų propaganda.. niekas čia aiškiai atsakymo ir nedavė.. kiekvienas šį klausimą sprendžia pagal savo įsitikinimus.. aišku, jau turbūt visus mus gerokai užkniso vis didėjančios vaistų kainos ir šiaip jų pačių nustatymas '' iš lubų".. dabar naujas vajus - kiaulių gripas arba H1N1 ..

gražiausias instrumentas

2009-10-22T09:43:00.011+03:00

visad maniau, kad gražiausiai skambantis intstrumentas yra moters balsas.. na, ir vakar dar kartą teko tuo įsitikinti.. besimėgaudami tokiu gražiu rudeniu ir visomis rudeninėmis mūsų progomis (ačiū Artūrams ;-) vakar dūmėm pasiklausyti Club Tango ..

jau senokai bebuvau buvusi šv. Kotrynos bažnyčioje.. nors ten labai daugeliui vykstančių koncertų labai simpatizuoju.. aišku, maloniai buvom nustebę, kad salėj jau daug šilčiau nei kad atsimenu.. o, atsimenu tokia geroką įšalo žemę kaip ir būna bažnyčiose.. aišku, šįkart man gerokai padėjo nesušalti moteris, prisėdusi pusę mano kėdės ir jos pūkuotas megztinis.. bet aš čia ne apie šilumą dalijančias moteris..

taigi..

išsirideno į sceną jauni šaunūs atlikėjai.. manau, jau daugelis žiūrovų vien tik jiems pasirodžius nevalingai išsišiepė iki ausų.. atlikimas padarė super įspūdį.. garsas jaunatviškai maksimalistiškas, labai aktyvus ir visai neromantiškas.. manau, tango toks ir turėtų būti.. nes kai kadaise toj pačioj erdvėj klausiau lietuvių kvarteto atlikimą, tai miegas ėmė nuo lietuviško melodingumo ir lyrizmo (kurio, aišku visi mes turim iki ausų).. muzika skambėjo pasiutusiai ir labai tangiškai.. kažkada senų senovėj, kai lankėm šokių pamokas ir ponas Petreikis mums sušoko tango klasikine maniera, tai, aišku, su Andrium nusprendėm, kad čia tai jau tikrai ne mums..

didelis šio žavaus koncerto trūkumas tai, kad niekas neleido solistei dainuoti.. tik įeidavo ji ir vėl po vos vienos mažos dainos išeidavo.. balsas jos, vos suskambėjęs, laužė skliautus ir lubas ir veržėsi iki pat sielų gelmių.. galėtų ji ir dažniau čia, Vilniuj, pasirodyti.. aišku, kodėl būtinai reikia atrodyti kaip vaidilutei (turiu ypač ilgų plaukų baimę), tai man irgi paslaptis.. patinka man tokia atlikimo maniera, kai gėris ir blogis susimaišo į vieną.. viskas tobula, bet nenuglaistyta iki bejausmizmo..

dar įeidami spėjom pastverti Gleb Pyšniak ir Dariaus Mažinto lapkričio mėnesio koncerto reklamėlę.. labai įdomu bus jų pasiklausyti.. nes šių jaunų žmonių nuopelnai skamba labai jau plačiai po visą pasaulį.. norisi pasidžiaugti talentingais lietuvaičiais..

[foto: bilietai.lt]

pietūs rudenį

2009-10-20T10:04:00.002+03:00

besimėgaudami gražiomis rudens spalvomis ir saule vakar nudumėm iki Trakų.. na, ir aišku, jau buvo pietų metas, tai ieškojom, kur gražiai ir skaniai papietauti.. senokai apvalaus stalo klubo languose mačiau reklamą, kad vaikučių laukia vaikų žaidimo kampelis.. ir vyno lounge galima užsisakyti ir iš picerijos meniu.. na, ir dar nuolaida su laisvalaiko korta, kurios mes vis dar nesugeram pasidaryti.. ;-( ..

tik mums su mažąją žaidėja įėjus į piceriją, kad puolė lydėti gausi palyda iki pat vaikų kambarėlio.. aišku, lydėti teko kiaurai per keturias sales.. bet tai ką pamatėm maloniai mane nustebino.. salės interjeras toks visai į prašmatnumą (smarkiai į detales nesileisiu, nes vis tiek virš mūsų ant lempos kabojo du kryžiuočiai).. vaikui žaisti kampelis visai nemažas.. tikrai jai buvo ką visą laiką veikti..

aišku, kitas man beveik juoką sukėlęs dalykas, tai vaikiškas meniu..

kažkada neseniai kirpykloje man į rankas pakliuvo žurnalas, kuriame perskaičiau interviu su sveiko vaiko projekto iniciatoriais.. kažkaip labai susidomėjusi apie juos paskaičiau.. turbūt jau visi puikiai žinot, kokia čia iniciatyva, ir kiek daug triukšmo jie neseniai buvo sukėlę.. na, kas domisi sveiku maistu ir dar plius turi vaikų, tai jau tikrai, greičiausiai kad žino.. taigi, skaitau vaikams siūlomą meniu.. ir kaip tyčia, visi siūlomi patiekalai tokio pavyzdingo nesveikumo, kad net.. aišku, gal man dar anksti spręsti.. gal paaugę vaikai nieko kito ir nevalgo.. bet vaikui parinkti tai tikrai nelabai yra iš ko.. taigi siūloma: skurdintos bulvytės, dešrelės, pica, gerokai paskrudinti blyneliai su bananais ir dar nepamenu kas.. ką valgyti 1.5 metų vaikui?? niekas nežino.. nes būtent visi šie patiekalai, ypač kepinti ir skrudinti ir yra nepageidaujami totaliai vaikiškiems skrandžiams..

aišku, galima būtų diskutuoti.. kad vaikams būtent toks maistas pats skaniausias.. bet aš dar nepasiruošusi su tuo sutikti..

taigi, papietavom mes skaniai, vaizdas buvo tikrai karališkas, nes visi vyno lounge salės langai orientuoti į gražų gražų vaizdą su ežeru ir pilimi.. aptarnavimas irgi visai neblogas.. vaikas buvo užsiėmęs visą laiką.. ir dar be mūsų toj salėj nieko nebuvo.. galėjom su vaiku žaisti ir vaikščioti ratais niekam netrukdydami..

dingo keistas jausmas

2009-10-16T13:03:00.003+03:00

Mintis, kuri dūkštelėjo man dabar į galvą, yra palengvėjimas, susijęs su kaltės jausmo praradimu. Keistas toks jausmas. Bet esu įsitikinusi, kad kiekvienas mes kaltės jausmą turim. Gal šaknų reikia ieškoti toli toli ir giliai giliai? Gal reikėtų pavartyti gudrią knygą su dar gudresniais faktais?

Pirma knyga, kuri man šauna dabar į galvą, tai neseniai skaityta A. Čekuolio. Ten perskaičiau nemažai įdomių istorinių (?) faktų apie Senojo Testamento faktus. Ir man jie patiko, net nežinau, kiek ten iš tikro tiesos, bet jie bent jau nėra sentimentalūs ir bauginantys paprastus žmones. O labai lengvai paaiškinantys situaciją.

Gi net ir pasakos, mūsų senosios lietuvių pasakos, manau, nėra iš piršto laužtos. O realiai kažkas panašaus būta. Tik per daug pasakotojų viskas kito daugybę daugybę kartų, kol tapo legendomis.

Taigi, apie kaltės jausmą. Kaltės jausmas būna visoks. Man, pavyzdžiui, visad atrodė, kad esu per jauna, ne tokia svarbi ir geriau jau man patylėti ir nelįsti rimtiems žmonėms į akis. Jausmas lyg esi ne savoj vietoj.

Nežinau, iš kur tai ateina. Bet praeina tai tikrai žinau kada. Kai sustiprėja pasitikėjimas savimi. O jis man vis stiprėja ir stiprėja. Nenumaldomai. Vis stengdavausi apsiriboti privalomu bendravimo minimumu.

Ir kur čia tokiais dalykais galva prikemšama? Amerikonai pasakytų, iš vaikystės. Bet man čia labiau panašu į visuotinį jausmą, kurį turi kiekvienas. Ir netgi kaltės jausmų pas kiekvieną iš mūsų yra daug ir visokių. Dėl to, dėl ano ir dar truputį dėl kito.

Kai truputį čia aprašiau savo kaltės jausmą, tai net ir nesuprantu, ar čia juokinga, ar čia šiaip smulkmena totali. Bet kai ta smulkmena yra visur, kasdien ir beveik visais klausimais. Ir ji staiga (o gal kad sulaukiau trisdešimt?) ima ir išnyksta, tai ir palegvėja, ir trūksta lyg kažko. Vat ir suprask, žmogau.

Šiaip tai kaltės jausmų būna ir rimtesnių, suprantu.

ruduo

2009-09-08T13:20:00.004+03:00

kaip pasakytų Milda, dabar toks gražus laikas..

ir tikrai, po gražios vasaros, po kelionių, kalnų, jūros, kaimo ir vėjo gera grįžti namo.. gera džiaugtis rudens saule ir laukti gimtadienio.. kažką man labai norisi per tą gimtadienį nuveikti, tik dar nežinau, kas tai gali būti.. labiausiai norėtųsi plaukti laivu, kuriame rengiami šokiai.. kad tamsoje šviestų spalvotos lemputės, grotų rami muzika (aš gi labai nemėgstu persistengti šokant) ir aplink būtų daug daug vandens.. vat upės mieste yra labai gerai.. aišku, ir didesni vandenai visai gerai.. o gal ir dar geriau.. ;-)

dar norisi susitvarkyti su pirmosiomis mano braškėmis.. nes turiu nuosavų braškių ūglių, kuriuos vat ruošiuosi persodinti.. kaip man - tai pasiekimas.. nes jūs nematėt, kaip atrodė mano pirmasis daržiukas.. kurio niekas neravėjo ir nieko iš jo neskynė.. ir kokio didumo užaugo salotos ir žydintys ridikai.. tik šilauoges buvo populiarios ir braškes (kartais, kai prisimindavau..)..

per vasarą paūgėjęs mūsų vaikas sodininkyste užsikrėtė, kai matė, kad tėtė medelius kieme sodina.. irgi ėjo su savo kastuviukais ir grumstelius aplink medžius smulkino.. aišku, paskui kokio ji švarumo buvo, jau istorija nutyli.. dar labai mėgo vasarą šilauoges skinti ir žalios spalvos pomidoriukus.. na, ir šiaip daug gerų minčių jai vis kyla..

dar ketvirtadienį prasidės mano antras prancūzų kursų lygis.. chi-chi.. sąžinė biški kamuoti pradėjo, kad veiksmažodžius gal pasikartoti reikėtų.. gal kurią kitą dieną tą ir padarysiu..

tokios ir kitokios rudeninės mintys lengvai sukasi šiomis dienomis galvoje..

laivų dienos

2009-08-04T11:21:00.004+03:00

instrukcija, kaip dainuoti

2009-06-27T12:06:00.006+03:00

"pirmiausia, išdaužykite savo namų veidrodžius, nusvarinkite rankas, žiūrėkite klaidžiojančiu žvilgsniu į sieną, užsimirškite. sudainuokite vieną natą, išgirskite ją iš vidaus. jeigu išgirsite (tačiau tai atsitiks daug vėliau) ką nors panašaus į baimėje nugrimzdusį peizažą - tarp laužų trypiančias kojas, pusnuogius klūpančius siluetus, - manau, kad einate teisinga linkme; taip pat, jeigu išgirsite upę, kuria plaukia geltonai ir juodai dažytos valtys, jeigu išgirsite duonos skonį, pirštų lytėjimą, arklio šešėlį.

paskui nusipirkite solfedžio ir fraką, tik labai prašau nedainuoti per nosį ir palikti ramybėje Šumaną."

nereali J. Cortazar'o knygutė apie kronopus..

;-)

tylos purumas

2009-06-20T10:53:00.005+03:00

pats įspūdingiausias dalykas, ką esu gavusi savo gyvenime, tai tyla..

kažkada susirašinėjome e-mail'u dar su tik būsimu mano vyru.. tema, aišku, buvo apie meilę ir gyvenimą.. kažkaip jam parašiau, kad tyloje galima išgirsti daug daugiau nei žodžiuose.. nes nesu megėja tuščių žodžių.. anksčiau net mėgaudavausi savaitėmis nekalbėjimo.. ir jis man atsiuntė begaliniai begaliniai ilgą laišką tylos.. kiek aš scroll'inau žemyn per laišką, tiek laiškas buvo begalinis, nesibaigiantis ir visas baltas.. tikrai begalinis.. o tyla tokia iškalbinga, pilna tiek daug svarbaus ir gniaužianti kvapą..

kažkodėl ji man asocijuojasi su minkštu purumu.. kažkada plaukiau ežeru ir buvo toks apšvietimas, kad negalėjau atitraukti akių nuo savo judančių pirštų ir rankų.. vanduo buvo purus.. žiūrėjau, kaip juda pirštai, riešai ir rankos.. kaip srovena vanduo per juos.. ir vat toks vat purumas.. kitaip jo nepavadinsi..

gavusi dovanų tokios tylos, pagalvojau, kad nieko įspūdingesnio nesu gavusi savo gyvenime.. ir tokio stipraus įspūdžio pakartoti tiesiog neįmanoma..

o dabar aš vėl girdžiu tą tylą ir esu jos pilna..

miela staigmenėlė

2009-06-04T12:53:00.014+03:00

taigi pasirodo, mūsų vaikas su močiute dalyvavo Happeak konkurse.. ir visi dalyviai, kad jau turi tokias gražias močiutes, apdovanoti mielomis mažomis dovanėlėmis..

ot, tai tau..
kai čia toks oras - tai saulė tai lietus su kruša, tai nors pasidarė aišku, kad galima ir nusišypsoti bent kartą..

dar prisižiūrėjau ten debesų ir labai užsimaniau tokių namie prisipaišyti.. kažkur esu mačiusi, kaip galima gražiai su medžiagomis ''prisiaplikuoti'' ant sienų gėles ar kitokias grožybes.. o panašius debesis jau namie esam kažkada turėję, tik be žuvų:

[foto: blablakids.com]

indėnas - keistas paukštis

2009-06-03T16:42:00.005+03:00

..kai nuo tokių liūčių pramušė mūsų namų gynybinę sieną.. Adelės tėtukui teko per patį lietų kasti griovius.. vajetau vajetau.. o mes dvi likom skaityti princesių knygos..

Delčia
princesė

jauniausioji Pilnaties ir Vienišo vilko dukra.. gyvena plačiakraštėse lygumose, kur skamba kojoto riksmas, hienų giesmė.. nešioja plunksnų karūną, dėvi elnio odos suknelę (kaip tik vakar prisipirkau hipiškų reikaliukų ;-), turi bizono kaulo skeptrą.. daugybę kartų siunčia draugėms laužo dūmų žinutes, tai siutina jos tėvus.. dievina šokti aplink totemą skambant tamtamo garsams (daug šokčiau, jei tik pradėčiau)..

totemas

naudoti totemą nesunku,
bet kai ką verta žinoti,
kad neapsijuoktumėte..

norėdami iškviesti lietų (kurio šian net mums jau truputį perdaug),
sugniaužkite kairiajame
kumštyje saują smėlio,
apsisukite tris kartus
į vieną pusę,
septynis į kitą.
tada laukite
(nepamirškite skėčio)..

kviesdami saulę,
apsisukite šešis kartus
į dešinę, dvylika į kairę.
kartokite,
kol pasirodys saulė.
tada laukite
(nepamirškite tvirtų batų)..

kad išsipildytų noras,
darykite tą patį, ką
kviesdami saulę,
tik šokinėdami viena koja.
tada laukite
(nepamirškite - reikės
daug laiko)..

kad būtų linksma,
sukitės bet kada
ir bet kaip.
nelaukite,
pradėkite vėl iš naujo.
(nepamirškite - svarbu
geri draugai)..

[citata: princesės - pamirštos ir nežinomos]

kai nučiuožia stogas

2009-06-02T16:18:00.004+03:00

čia bus juokinga tik tiems, kam gerokai nučiuožė stogas.. jei nejuokinga, tai jums dar dirbti ir dirbti ....

kai viskas atsibodo, pabandykite daryti taip:

1.
pietų pertraukos metu atsisėskite savo mašinoje,
užsidėkite saulės akinius ir nukreipkite plaukų
džiovintuvą į pravažiuojančius automobilius.
stebėkite, ar jie sulėtina greitį,
važiuodami pro jus.

2.
kiekviena kartą, kai ofise jūsų paprašo ką
nors atlikti, paklauskite, ar jie norėtų dar ir keptų bulvyčių.

3.
pasistatykite šiukšlių dėžė ant savo darbo stalo ir
ant jos rašykite
'ateinantys laiškai ir dokumentai'

4.
tris savaites iš eiles kavos aparate
plikykite kava be kofeino. kai visi jau atpras nuo kofeino, pereikite prie
'expresso'.

5.
visus sakinius dokumentuose užbaikite fraze
'remiantis patvirtintais šaltiniais'.

6.
rašydami laiškus, nenaudokite jokių
skyrybos ženklų.

7.
kai tik kur nors einate, šuoliuokite, o ne eikite
žingsniu.

8.
kuo dažniau klauskite žmonių, kokios jie lyties, o
gavęs atsakymą imkite isteriškai juoktis.

9.
būdamas operoje, garsiai dainuokite
kartu su atlikėjais.

10.
reguliariai eikite i poezijos vakarus ir
kiekvieną kartą garsiai paklauskite, kodėl eiles nesirimuoja.

11.
savo
darbo vietą uždenkite tinkleliu nuo moskitų.
visą dieną grokite džiunglių garsų kasetę.

12.
prieš penkias dienas praneškite draugams, kad
negalite
atvykti į jų rengiamą vakarėlį, nes neturite nuotaikos.

13.
reikalaukite, kad bendradarbiai ir viršininkas į
jus kreiptųsi tik mokyklos laikų pravarde.

14.
pasiimdamas pinigus iš bankomato, garsiai šaukite
'bingo! aš
laimėjau! aš laimėjau! jau trečią kartą!!!!'

[šaltinis: liaudies išmintis]

lakštingala ir lietus

2009-06-01T20:32:00.003+03:00

kažkaip prisimiau, kaip Maltoj sėdėdavau nušniaukštose interneto kavinėse su vaizdu į jūrą.. žiūrėdavau į maltiečių garbanotus vaikus ir močiutes, su mini suknelėm ir cigaretėm dantyse, lošiančiom lošimo automatais.. pasiimdavau patį didžiausią puodą kavos, sumuštiaką ir visa užsinostalginusi rašydavau laiškus namo..

dabar sėdžiu kitaip..

atsidariusi didžiuosius kambario langus žiūriu į savo kiemą.. vakar taip smagiai vaikai čia laistėsi šiltu vandeniu iš laistymo žarnos.. taip linksmai savu noru lindo ir lindo po srove.. kuo stipresne srovė, tuo jiems juokingiau.. ir mūsų lakštingala, čulbanti dieną ir naktį kieme.. ir gegutės.. dangus prisižaibavo tūkstantį kartų ir prapliupo stiprus lietus – kiekvieno sodininko/daržininko svajonė.. aš šlapia marškinių nugara (sėjau pirmąsias savo gyvenime morkas) sėdžiu pritemusiame kambaryje.. šuo miega netoliese.. kvepia kelionėmis ir lietumi..

gyvenimas gražus..

sodo džiaugsmai

2009-05-29T15:19:00.005+03:00

na, pagaliau pagaliau ir mes užsiėmėm sodininkyste..

ilgai ilgai laukę šian pasodinom pirmuosius krūmus.. turėjom anksčiau kieme tokį vienišą beržą ir du uosius (jei jie uosiai).. ir daug juodos žemės, kurioje jau keletas dienų tupi žolės sėklos, bet žolė lauk nelenda.. delsia.. kuklinasi ar branginasi?..

taigi, šiandien per didžiulę vėtrą (net išsitraukiau žieminę striukę, nes galvą kiaurai vėjas košė), kasėm duobes, sodinom vieną slyvą, vieną alyvą, tris serbentus ant plonų kotų, tris šilauogių krūmus ir vieną margą alyvą prie įvažiavimo.. puodynės ir maišai, kuriuose viską atsivežėm iš mugės, skraidė vėjuje kaip pašėlę.. vaikas labai supratingai miegojo tris valandas.. matyt, buvo nusprendusi nesikišti į sodo planavimo ir sodinimo procesą, nes tėveliai ir taip įsijautę su metrais ir laistymo žarnomis mosikavosi vėjyje..

dabar vis pasižiūriu, kaip mūsų krūmai lankstosi per audrą.. ir vis rūpinuosi, kad neduokdie kurio nenulaužtų.. nes jau būtų abida juoda.. gal net ne dėl krūmelio, o dėl jaunojo sodininko užgautų ambicijų ir begalinio noro ryt turėti bent dvimetrinius augalus.. vaikui tai žiūriu nė motais mano rūpesčiai.. pasičiupusi virtuvinę kempinytę ir savo kėglių vežimaitį vaikštinėja ratais po kambarį ir vis patikrina, kodėl tas mėlynas vežimo burbuliukas tilindžiuoja..

gal ryt nudumti prisipirkti pilną mašiną žydinčių gėlių?

po pirmojo gimtadienio

2009-05-25T22:49:00.008+03:00

kai už lango lyja lietus

2009-05-12T11:31:00.008+03:00

artėjantis bambyliuko pirmasis gimtadienis mane nuteikia labai švelniai ir romantiškai.. dar už lango lyja lietus, groja priplaukusi muzika ir vaikas miega.. tai noriu tik geros poezijos, muzikos, dūmo.. terasos, kurios rėmai jau pagaliau atsirado..ar važiavimo mašina toli toli..

jau ir anksčiau mintyse sukdavosi klausimux, koks turėtų būtų vaiko gimtadienis.. nebūtinai pirmasis.. norėtųsi daug veiksmo namuose.. (oho, kaip smarkiai lyja..).. jei tai vasara, gražu pripinti pievų gėlių vainikų, papuošti jais namuose kėdes, laiptus ir dar ką nors.. galbūt netgi ryšiuos kepti savo pirmąjį tortą.. pažiūrėsim, kiek liks entuziazizmo atėjus šeštadieniui ;-).. dar galvoju, kad gera mintis kasmet rašyti vaikui laišką per gimtadienį.. tėtukas irgi sakė nori rašyti ;-).. ir juos kada nors įteikti..

dar radau tokį keistą ir gražų scrapbooking'ą.. mišinys nuotraukų, koliažo, dekupažo ir dar dievai žino, kokio -ažo sumišusio su trupučiu poezijos..

čia nesuprantu, kokia kalba rašo, tikiuosi, nesikeikia:

gražus tas drugelis, skaidantis aplink.. pas Adelę panašūs raudoni skraido ant kambario sienų:

with a gleam in his eyes Adam answered the call of the dishwasher:

o čia šiaip spalvos patiko ir jau labai laukiu šiltos jūros:

[foto: scrapmanija.com ir draugai]

akys

2009-04-23T10:36:00.008+03:00

kaip atrodo akys žmogaus, kurio Hamletą ką tik pažiūrėjusių 700-ų žiūrovų salė ploja atsistojusi, stovėdama nugara į jį? arba kaip atrodo juokdario seimo nario Antano akys, kai jis vairuoja savo sukriošušį mersą darbuko, t.y. Seimo, link? arba drakulos Artūro, kai jis, apšviestas ryto saulės, moderniuoju super segway dideliu greičiu lekia Gedo pr. su vėjyje besidraikančiais paltuko skvernais?

man labiausiai patiko tos pirmosios akys.. netgi paveikė labiau nei spektaklis, o spektaklis man paliko stiprų stiprų įspūdį.. vat Hamletas keistas kūrinys.. atrodo, ir jau žinomas iki nukritimo, gal net banalu būtų žarstyti savo ale'išprusimą į kairę ir į dešinę, kaip ten žinau, šios dramos esmę, prasmę ir gyvenimo estetiką.. bet kaskart jį žiūrint visgi matai viską naujai, iš pat pradžių, kiekvieną žodį išgirstant lyg pirmą kart.. o režisieriaus vietoj būdama, turbūt jau vien į rankas paėmus šios dramos teksus, nugriūčiau ant žemės nuo visos atsakomybės ir kitokių ją lydinčių jausmų begalybės..

Rasa Samuolytė, vaidinusi spektaklyje, oj kaip keičiasi tik geryn ir geryn.. kodėl jai niekas neduoda suvaidinti Hamleto? ar yra kas kvietęs moterį suvaidinti šį vaidmenį? nes Koršunovo pasirinktas aktorius truputį, mano nuomone, neištempė šio reikalo iki pilno gerumo..

bet aš čia apie akis.. įsimylėjau tas pirmąsias akis.. noriu tokių akių.. pati, aišku, tokioj būsenoj ilgai nepavaikščiočiau.. turbūt žiauriai keistai atrodyčiau su tokiom akim pvz vaikščiodama kurią popietę su vaiku miesto gatvėmis.. ar gamindama pietus šeimynai.. bet tokių stiprių jausmų ir žvilgsnių labai labai noriu.. užsisuku voveriukų pūkuotom uodegom gyvenimo rate ir sukuosi..

eisiu šian bėgioti mūsų kaimuko vieškeliais, gal geresnių minčių į galvą šaus.. ir tos mano akys kitaip spindėti pradės..

Andrius tai sakė, kad labai pavydėtų režisieriaus vietoj būdamas, kad ateina čia visokie ir žiūri į jo kūrinį.. tai gal tos akys iš pavydo taip žaižaravo? ir kišenėj kokį revolverį jis laikė? gal jis vos tvėrė belaukdamas, kol visi išsinešdins iš salės?? vat niekad žmogus nežinai, kodėl tos akys atrodo būtent taip..

[foto: aišku, kad iš pulp fiction]

grožis slypi viduje?

2009-04-21T10:18:00.008+03:00

na, nors imk ir lipk į kriaušę

turbūt jau daug kas ir matėt YouTube'se

Susan Boyle..

gal iš tikrųjų grožis slypi viduje?

vasarvidžio nakties sapnas

2009-04-18T22:40:00.001+03:00

vakar buvo labai gera šilta diena.. atidariau bėgiojimo sezoną (jė-jė-jė) ir buvau vasarvidžio nakties sapne.. buvau tiek išsiilgusi ko nors gero, stipraus ir nežemiško, tai vakaras su Šekspyro tekstuose įsipynusiais Mamuto dainų žodžiais ''niekada man meilės nebus perdaug'' ir dar daug daug visko pripintomis scenomis buvo super.. vien menuetai su lentomis ir visos kitos 15 mln. kombinacijų su tomis pačiomis lentomis, kurios buvo ir vieninteliai scenografijos elementai.. aišku, buvo juokinga, kai buvo labai juokinga, o salė nedrįso juoktis.. gal kaupėsi antradienio hamletui.. tai visaip ir įvairiai bandžiau išvengti garsaus juoko ir juokiausi begarsiu režimu..

Rasa Samuolytė, aišku, buvo nepralenkiama, nors ją komedijoje mačiau pirmą kartą.. taip buvo juokinga, kad kėdėj lingavau su visu savo begarsiu režimu min 150 kartų.. kai važiavau namo, mintyse sukosi ir tas, ir anas.. ir šiaip buvo suėmusi euforija, kad net ir dabar nesinori visko detaliai narstyti.. išeinant iš salės, kažkaip netyčia pamačiau ir patį Koršunovą.. tai buvo kažkaip nepatogu prieš žmogų, kad jis tiek kūrė kūrė, o čia visi dabar imam ir išeinam iš tos salės.. įdomu, koks jam jausmas, kai mato iš salės išeinančius kokius 600 žmonių..

laukiu antradienio..

jūra migloje

2009-04-13T21:34:00.007+03:00

mums vaikštant jūros pakrante, nusileido ant žemės debesis..

ir sėdėdama ant kelmo pamačiau, kad kartu su manim, apgaubti miglos, yra abu man brangiausi žmonės..

soy tu aire

2009-04-01T11:46:00.006+03:00

kokį gražų puslapėlį šian gavau pažiūrėti.. nuostabus sumanymas: pagal muziką ir žodžius piešti dainą.
Labuat ''soy tu aire''..

..esu tavo oras.. ši daina pilna visko daug ir mažai.. pilna tiesos ir pusiau melo.. pakilimų ir nusileidimų kaip mes ir norėjom.. leidžianti judėti kartu su daina.. nes esu tavo oras, kuris piešia vėjyje.. judantis, kur nori, kur kviečia daina.. [vertimas čia mano smūginis ir totaliai laisvas].. puslapis gavo FWA mėnesio psl vardą.. ot, kaip..

soy tu aire es una cancion llena de muchos y pocos.
de orquestas y de hilos de vos.
de verdades y mentiras a medias.
y como tiene arribas y abajos queriamos
darte algo para que pudieses moverte con la cancion.
un pincel.
porque soy tu aire aqui se pinto en el aire.
muevete por donde quieras.
por donde te pide la cancion.
acabanaras haciendo tu propia obra que podras si quieres ver en video.

žydinčių vyšnių šviesoje

2009-03-30T09:44:00.011+03:00

taip kvaila

kalbėti telefonu apie
meilę
taip kvaila
už pinigus pirkti

ramybę
taip kvaila naktis
pramiegoti
taip kvaila pavasarį
pražiopsoti
taip kvaila negyventi
iki pat mirties
jei jau kartą
netyčia
gimei

***

žydinčių vyšnių šviesoje
šią naktį
liečiu tavo kūną
dievas mano pirštų
galiukuose
suprantu kad esu
ne be reikalo

nesistebėk
jei iš pat ryto
dar kvepiant rasai
pasakysiu myliu
tūkstantį kartų

Marius Jonutis

[foto: Mariaus Jonučio paveikslas ''ant obels'']

fotografijos parodėlė inn'e

2009-03-29T12:06:00.010+03:00

buvau vakar coffee inn'e.. Vilniaus gatvėje.. dažniausiai lankau kituose inn'uose tai tik dabar pažiūrėjau fotografijos parodėlę, malonioj draugijoj kavos atsigėriau, naujausias madas apžiūrėjau.. interjeras ten man padarė labai gerą įspūdį nuo pat pirmo karto.. ten gi beveik absoliučiai viskas padaryta tokiomis spalvomis kaip man patinka.. pats baras, lempos super..

taigi, kol laukėm kavos, pasivaikščiojau pasieniais ir pasidairiau.. paskaičiau happeak'o reklaminį skelbimą apie vasario mėnesio akciją.. pažiūrėjau fotografijos parodą, kuri, manau, yra ženkliai žemiau visko visuose inn'uose.. tai vis grįžtu prie minties, kad mano draugams jau seniai seniai reikėjo pradėti parodas savo darbų organizuoti.. jei jie taip gumą temps, jaučiu, kad man pačiai teks tuo užsiimti..

fotografijų sukabinimo 'sprendimą' turėjau laiko detaliau apžiūrėti geriant kavą.. į tarpus tarp entuziastingų paauglių šūkavimų ir žinomų ponių malonaus bendravimo nuogirdų, kai jos tęsdavo savo malonų pokalbį jau nuo baro (kai kita sėdėjo prie staliuko), prie kurio vis atsirasdavo reikalų.. jau turbūt visai madose esu atsilikusi ir bendrauju beviltiškai atgyvenusia maniera..

taigi, studijavau žilkas ir vinukus.. taip norėtųsi ten šalia 'langų' virš baro ko nors labai tinkančio tokiai gerai vietai.. bet ne.. tos tikrai nekokios fotografijos sukabintos į ''darinius'' kaip kokios gerųjų bakterijų kolonijos.. susisukusios, išsikraipiusios.. va čia tai įvertinau, kaip mano vyras preciziškai viską namie sukabinęs yra ;-).. mintį, kodėl sukabinta būtent taip lyg ir supratau.. siekta, kad parodėlė neužgožtų inn'o interjero (nenuostabu, kai nuotraukos taip kraupiai ten netinka).. lenta palubėje irgi buvo prikabinta viena, kad susigadintų tik viena siena.. tai jau apie tuos 'langus' kalbos ir būti negalėjo.. o nuo energingai madingų inn'o lankytojų kas belieka rėmeliuose maloniai tūnančioms nuotraukoms jei ne siūbuoti vėjuje..

o pabaigai prisiminiau skaniausią kavą savo gyvenime.. niekad negeriu cappuccino, bet draugai nusitempė kažkada į itališką nušniaukštą kavinutę.. nereali buvo kava ir nerealūs tą patį rytą kepti dar karšti croissant'ai.. tokios dar niekur Europoj neteko ragauti.. nors draugai minėjo, kad neseniai rado DAR skanesnę vietelę..

[foto: efoto.lt]

trys knygos

2009-03-29T11:12:00.010+03:00

nusipirkau savaitgalį knygų ir labai džiaugiuosi, nes man amžina problema - ką skaityti?..

vyras vis pasakodavo apie partizaninį marketingą, o čia ėmė ir lietuviška knyga atsirado.. puikumėlis.. skaitant pirmuosius puslapius, deja, teko mintyse palinksniuoti leidėjus.. "..mums pateikia naujų daugiau žinių apie.." kas tas naujų daugiau žinių? "..muzika, leidyba, vaidybai yra menai..", "šalutinis ir malonus atžvilgio poveikis yra šis.." gal aš pati čia dukrą augindama žodžių lietuviškų daug pamiršau.. jei ir toliau taip ''numušinės'' nuo minties, gal ieškosiu knygos originalo kalba.. knygą perskaityti noriu labai, jau kurpiu planus, kur čia pasislėpus ir tyliai paskaičius..

Austėjos knygą "Augame kartu. Žiema" jau seniai planavau pirkti.. nors knygyne teko gerokai paplušėti beieškant.. ir dar mes buvom dviese ir dar knygyno darbuotojas mums padėjo.. labai puikiai buvo užmaskuota.. bet džiaugiuosi, kad jau turiu šią knygą namuose..
mano dukrulis dar visai mažytis, bet jau vis tenka sukti galvą, ką čia kartu galėtume paveikti daugiau įdomiau.. tai su džiaugsmu skaičiau šįryt šią knygą ir tikrai daug minčių gimė, ką galima paveikti su vaikais..

negaliu nepasakyti, kad knygos maketavimas truputį užkliuvo... oj, žinau, kas galėtų mln. kartų gražiau šį darbą padaryti.. galit atspėti: tupi dabar pelkynų mieste ir galvą į visas puses sukinėja ;-) .. labai jau lengva mįslė ;-)

trečią knygutę pirkau vyrui, tai jau vakar ir šiandien labai išdidus sėdi ir skaito.. Mariaus Jonučio "Mėlyna Žalia" žodžių rinkiniai be pavadinimų ir skyrybos ženklų.. tokias knygeles labai malonu jau vien tik paimti į rankas ir pavartyti.. puikūs ryškūs piešiniai, gražaus žmogaus gražūs jausmai.. labai tinka mūsų namams..

poros dienų įspūdžiai

2009-03-27T16:30:00.005+02:00

čia porą dienų sedėjau prie mamos lovos ligoninėj.. ne, ši istorija tikrai ne apie blogus gydytojus ar kitus baisumus.. ši istorija apie ten matytus žmones..

o viskas buvo taip..

mano mama moka labai paslaptingai apibūdinti įvairius dalykus mūsų gyvenime.. rimtai.. taip pasako, kad atrodo, kad viską supratai, bet, kai reikia pasakyti, ką supratai, tada jau ir prasideda visas įdomumas.. taigi.. kaliosinu aš į ligoninę, bandau pataikyti tiksliai tada, kai jau ji bus parvežama po operacijos.. kylu greitai greitutėliai greitaeigiu liftu, nešu visiems vizituotojams privalomą sietką.. dumiu koridoriais, kraipau galvą į visas puses.. kurgi čia ta palata Nr 410.. einu einu, prisižiūriu įvairių vaizdelių, vykstančių palatose.. o užėjus į tą 410, pasirodo, kad visos vietos ten užimtos, ir mamos nė kvapo.. blyn.. pasiteirauju kiek tik moku maloniai, kur čia ta mano mama.. sako, bandykit kitoj pusėj.. galvoju, jei nebus toj kitoj pusėj, tai man šakės.. nes negi skambinsi žmogui po narkozės ir teirausies, kur ten ji dabar yra.. žodžiu, nudumiu į tą kitą pusę, ten aišku irgi nėra.. bandau dar susekti ir rasti bent jau pažįstamą puodelį, puodelio irgi nematau.. vėl klausiu, k u r m a m a? sako, kaip tik einu pavežti.. cho-o-o.. žymiai palengvėja..

taigi, kai aptariam visus klausimus ir neklausimus, čia jau kai viskas pagerėja ir nurimsta.. mūsų žvilgsniai nukrypsta į palatos kaimynes.. mama iškart praneša, kad kai bus sena, nori būti panaši į šalia gulinčią močiutę.. o ta močiutė tai labai netgi nešpėtna.. jai 86 metai, buvusi matematikos mokytoja, gyvena Vokiečių gatvėje jau 50 metų.. girdi tai, ką nori girdėti ir negirdi to, ko nenori girdėti.. žodžiu, žmogus jau gali leisti sau gyventi savo malonumui.. kaip ir mano močiutė, skaito laikraštį "XXI amžius".. ir tai dar net ne viskas.. dar reanimacijoj kadrina vyrus.. įsivaizduojat?? atvežė naktį ją ir kitą tokį mums visai nepažįstamą vyrą (kur čia net ir neaptarsim).. ligonių ten tiek daug dabar, kad ten kaip vijurkai visi daktarai laksto.. tai tas vyras, ką jūs sau manot?? puolė šaukti, kad jam kuo greičiau atitemptų užuolaidą ir jį visaip ir įvairiai uždangstytų nuo močiutės akių.. gerai ten turėjo močiutė žibėti akelėmis, kad vyras taip nežmoniškai susimėtė.. tai paskui anekdotas ir sklandė, kad močiutė tuoj vyruką namo parsiveš..

kita šios istorijos herojė, palatos kaimynė - tetulė iš Dzūkijos kaimo.. sako viską, kas būna tą sekundę galvoj, o toj galvoj kaži kiek daug neužsilaiko.. tai mintys tokios 'ką matau, tą dainuoju' (mano vyro mėgiamas dainų žanras).. jei bandai kalbėti telefonu, tai transliuoja tekstą taip pasiutusiai, kad atrodo, kad įsijungei armėnų radiją.. kai vizituotojai ateina pas dzūkų tetulę, labai išdidžiai dairosi į visas puses, ar jau visi mato, kad ir pas ją atėjo..

ligonių lankytojams skirsiu atskirą pastraipą.. jie to tikrai verti.. nes ligoninės vizituotojai dažniausiu atveju būna labai tvarkingai apsirėdę, šviežiai susišukavę, su sietkele rankoje ir rimtai susikaupusia beveik pamaldžia veido išraiška veide.. gydytojų-vyrų, vaikštančių koridoriais, veido išraiškos jau kiek kitokios.. tik pamato moterį ir akys stulpu.. gal kokia reakcija nuo ligoninės kvapų ir vaizdų susidaro, kad jie tokie super susiaktyvinę.. o gal chirurgų drabužiai kur trina.. bandėm su mama suprasti šį fenomeną, bet kur jau ten mums suprasti..

seselės ten irgi superinės.. tokios švelniai tariant atgrubnagės ruso-lenko-gudo palikuonės.. jei ką ima, tai turi žiūrėti, kad nepamestų.. proto irgi iš to ruso-lenko-gudo paveldėjo nedaug.. atneša 86 metų močiutei, kuri nevaikščiojo porą dienų, vakarienę ir pastato ne ant spintelės, o ant palangės.. kam ant tos palangės?? balandžius norėjo pamaitinti?? žodžiu, visiems ligonių lankytojams atsiranda ir tokių beveik visuomeninių palatos darbų, kai rūpiniesi ne tik savo artimu, bet ir artimo kaimynais..

tai tokie tad keli įspūdžiai šių dienų..

dienos pradžiai

2009-03-26T09:03:00.006+02:00

mane vis užburia nuostabūs žaislai, o šian nuostabūs žaislai atsiuntė dar ir nuostabų pilmuką dienos pradžiai. ir pagaliau išmokau, kaip dėti nuorodas be tų kilometrinių internetinių adresų.. ir tai yra labai netgi gerai.. ;-)

apie vyrų žaislus

2009-03-22T10:55:00.006+02:00

kas gali būti gražiau už žaidžiantį žmogų? o jei dar tas žmogus yra mano pačios vyras ;-)?

vis pajuokaujam namie, kad mamos perka žaislus dukroms ir pačios su jais mielai pažaistų (arba žaidžia).. o vyrai perka žaislus sūnums ir patys jais labai džiaugiasi.. mano vyrui visad reikėjo konstruktorių.. nesvarbu, kad sūnui jau nebeįdomu.. jam reikia piratų, filmų ir dar ko nors labai rimto.. taigi, nuperka konstruktorių ir džiaugias, kokių jų nerealiai gerų yra ;-).. na, taip sutinku.. mūsų dukrulis irgi turi tikrai nerealiai protingą lego konstruktorių..

atsiradus mūsų namuose facebook'ui atsirado ir naujas vyro žaidimas - car madness.. labai geras žaidimas apimantis pagrindinius žaidžiančiam vyrui būtinus aspektus.. pirma, azartas laimėti prieš draugus.. nes gi matai visų savo draugelių rezultatus ir gali (ilgėliau pasėdėjęs) juos ir aplenkti.. nesvarbu, kad kartais tenka atsikelti ir pirmą nakties, prisiminus, kad reikia sužaisti.. nes kitu atveju daug nuostolių gali patirti.. tai vieną kartą ir sliūkino žaidžiantis vyras naktį kaldra susivyniojęs pa'race'inti ;-) .. antras, labai svarbus dalykas - galimybė pirkti vis geresnes ir geresnes mašinas.. o tai yra labai gerai.. ir kaip savam naujam žaislui, net vardą galima duoti savo mašinai.. įsivaizduojat?? kas gali būti nuostabiau ;-)?? dar yra šiaip techninių duomenų ir skaičiukų, kuriuos galima lyginti tarpusavyje, skaičiuoti, rūšiuoti.. skaičiai mūsų namuose labai mėgstami ;-) tai kaip ir sakiau, žaidime yra viskas, ko žaidžiančiam vyrui reikia..

kiti labai geri žaislai yra GPS, telikai, mobilūs, iphone'ai, ir kt. gadget'ai, kurių gal ir pavadinimų normaliai nežinau.. gi turėjo mano didysis žaidikas HTPC kompą, bet pasirodo, kad nebuvo jo galima prijungti prie teliko.. čia toks super gudrus namų kompas - smegenys, jei kas dar nežinot ;-).. tai situacija buvo panaši, kaip merginai, kuri derino batelius prie naujo automobilio.. nusipirkus kompą, teko pirkti ir teliką su tinkamu jungtuku.. tai ta proga pasidavė mano vyras naujai tautiečių madai apsipirkti lenkų žemėse.. ir parsitempė didelį dideliausią telikoną.. dabar jau vėl žaidžia su nauju žaislu.. ir visiems namie gerai, net saulė ta proga šian smarkiai šviest pradėjo..

kai namie tokia situacija, vis suku galvą, kaip man dukrą išmokyti rimtų dalykų?? pvz.: šiandien ryte pataikėm įsijungti naujoviškų teletabių multiką In the night garden.. tai vaikas vietoj to, kad mokintųsi skaičiuoti su teletabių giminaičiais, kuriems sukurti prireikė net 30 mln. nepamenu kokios valiutos, tik šoko pašėlusiai pagal muziką.. tai kur rimtas požiūris į gyvenimą?? paskui, jau, matyt, surimtėjo mergina ir pasiėmusi iš mamos ilgai skaitė Sun Tzu karo meną, tai man nors tiek ramiau pasidarė.. ne viskas prarasta - užaugs rimtas žmogus..

;-)))

esat matę?

2009-03-21T17:40:00.005+02:00

gal jau kokia savaitė vis atsidarau http://www.bielskyte.com/ puslapį..

pažiūriu pažiūriu.. vis noriu su jumis pasidalinti, bet niekaip nesugalvoju, kokiu būdu.. ar čia pulti rašyti jos biografiją, kaip ji fotografuoja, rengia parodas Europoj.. saatchi tožė organizavo jos parodą.. ar tiesiog įdėti keletą jos darytų fotografijų.. visų gi nesudėsiu, bet nors kelias..

žiūrint įspūdis sustiprėja dar skaitant užrašus prie nuotraukų..

[foto: bielskyte.com]

nuomonė apie nuomonę

2009-03-21T13:44:00.006+02:00

vakar perskaičiau straipsnį Austėjos blog'e: http://www.austejosblogas.lt/2009/03/19/vieni-kitiems-darzelio-pedagogu-neprofesionalumas/ .. kilo daug visokių minčių, o pamačius komentarus, jau buvau bepuolanti komentuoti ir pati.. bet paskui pagalvojau, kad reikia pamąstyti ir nesireikšti labai jau katerogiškai į kairę ir į dešinę..

pirmas dalykas, kuris privertė susimąstyti, kad straipsnyje aprašomas trejų metukų vaikas darže dar daro į pampersus .. na, čia dabar besvarstydama, noriu visiškai atsiriboti nuo straipsnuje minimos auklėtojos elgesio komentavimo.. noriu, kaip mama, pažiūrėti, ar pati kur nors neperlenkiu lazdos.. ;-) .. mano pačios mama įkūrusi daržą - mokyklą sako, kad visgi jau į įstaigą vaikai turi būti atvedami mokėdami tvarkytis tualete.. ir jiems atėjus, kalbama su tėvais ir namie palaipsniui bandoma spręsti šį jautrų klausimą.. aš pati, dar nemokinu savo dešimties mėnesių dukros sėdėti ant puodo.. vis planuoju, kad vasarop pirksiu daugkartines sauskelnes, kad vaikas pradėtų jausti diskomfortą sušlapus kelnėms.. ;-) .. nežinau, ar čia labai jau gera mintis, bet matau-jaučiu, kad ji nesuvokia dar to puodo.. ir tai yra daugiau tėvų meistriškumo klausimas, laiku pakišti vaikui puodą.. Adelei porą kartų labai nepatiko, tai pašaukė pašaukė ir tiek.. dabar pertrauka iki atšilimo..

kitas dalykas, kuris labiausiai užkliuvo, tai mamų komentarai.. aišku, visokių patirčių žmonės turi.. ir gerų, ir blogų.. viskas suprantama, kad nei idealizuoju, nei peikiu ten visko.. bet kartais tikrai tenka susidurti su tokiomis mamomis, kurioms atrodo, kad tik jos vienos gali tobulai pasirūpinti vaiku.. tobulai jį ugdyti.. o rasti tinkamą, jų akimis, pedagogą ar auklę yra beveik neįmanoma.. manau, net vaikelio tėvas ir tas, jų nuomone, būtų nelabai tinkamas tokiam svarbiam darbui atlikti..

visos mamos (aš irgi), manau, kartais apsergam tokia paranoja, kai tik mes vienos 'tinkamai', 'laiku', 'jautriai' mokam reaguoti ir rūpintis vaiku.. bet paskui mintyse padarom (arba nepadarom) autokorektą ir pažiūrim į save kiek iš šono.. aš pati tai tikrai mln. kartų įsitikinu, kad čia man atrodo, kad perilgai tėtis ėjo iki verkiančio vaiko.. nors pati aš lygiai taip pat ateinu kartais greitai, kartais dar baigiu ant greitųjų kokį reikaliuką ir tik tada einu pas vaiką.. bet ant kito gi žymiai geriau viskas matosi.. ;-)

kitas dalykas, kaip vaikas pripranta prie kolektyvo ir kaip jis ten mokosi.. nesu ekspertė vaiko amžiaus kategorijose.. bet dabar pastebiu, kad mano pačios vaikas tikrai nepuola visko kartoti, o tik pakrutina antakiais, pasižiūri rimtu žvilgsniu.. o daro tik po kažkiek laiko, kai jai atrodo tinkamas laikas.. ir su 'katutėm' taip, ir su 'pliaukšt', ir su 'atia atia'.. ir jeigu mes namie tobulai užsiimam su vaiku dar nereiškia, kad vaikas bus nuostabus ir grupėje.. (nors kiekviena protinga mama žino, kad jos vaikas yra nuostabiausias pasaulyje).. gal jis tyliai ramiai sau tupės ten tris mėnesius, o tik paskui pradės dalyvauti kompanijoje.. kas ten žino..

nes kuo tikrai esu tikra, kad daugybė mamų yra labai priklausomos nuo savo vaikelių.. ir net ženkliai daugiau nei kad vaikai yra priklausomi nuo jų.. visas šis procesas trunka nuo pat vaiko gimimo ir yra susijęs su pačios mamos pasitikėjimu savimi, kompleksais, santykiu su vyru, įsitvirtinu darbinėje veikloje.. žodžiu, viskas gyvenime susiję ;-) .. o su vyru dar derintis reikia, tartis, kalbėtis.. darbe irgi visokių nesąmonių kalnai.. o vaikas gi neprieštarauja ir klauso.. tai iliustuoja ir toks komentaras, kad mama yra laikoma nerūpestinga, jei augindama mažą leliuką, nepasilieka namie ir trimečio vaikelio, o veda jį į darželį.. mano nuomone, tai jau ir mažesnio amžiaus vaikams reikia draugų.. aišku, kiekviename amžiuje skirtingomis dozėmis.. bet trijų metų vaiką laikyti namuose irgi, manau, ekstremalu..

ir paskutinis dalykas - varymas ant lietuviškų darželių.. aš jų nei ginu, nei giriu.. visokių yra.. kaip ir visur pasaulyje.. bet man tokios formuoluotės su panieka sakant 'lietuviškas', tai irgi pasako apie žmones.. ir tiesą sakant žiauriai užknisa.. kodėl negalima sakyti 'tuose darželiuose, apie kuriuos pasakojo draugė'? arba 'tame darželyje, į kurį vedėm savo vaiką'? iš kur jau tokios ekspertės visų darželių Lietuvoje? piktokokai čia baigiu, bet gi esu įvairialypė asmenybė ;-), ne tik gražiai kalbėti moku ;-) ..

Adelė ir gerai temperuotas klavyras

2009-03-18T14:42:00.010+02:00

vis galvoju, kaip yra kuriama šiuolaikinė muzika?

šiandien klausiausi muzikos, kuri man labai patiko.. o atliko ją mano vaikas.. taip taip.. tas pats stebuklingasis dukrulis..

gi mano bambylius sunkiai praeina pro casio px - 110 ko nors nesugrajinusi.. čia elektrinio pianino oficialus vardas.. neoficialus naminis jo vardas - kliapas.. arba pamaigo mygtukus kiek pavyksta pasiekti stovėdama, arba jau primygtinai prašo būti pakelta ir pasodinta.. aš, kaip mamytė gan gerai mokanti tempti laiką, iš pradžių pasodinu ją vieną.. tai ''pasiekiamumo laukas'' svyruojantis tarp klavišų ir natų knygelės puslapių ''tik lengvam pačiupinėjimui''.. šis laukas reikalauja mažiausiai pastangų iš suaugusių ir įvardyjamas kaip aukščiausio saugumo laipsnio turto atžvilgiu.. t.y. po žaidimo šiame lauke dar nė kart neteko klijuoti knygučių..

po tvarkingo sėdėjimo mano mažoji šast ir pasikelia ant vienos kojos.. ir vaikas atsiduria antrąjame lauke - atsiklaupusiųjų.. iš čia jau galima pavartyti natas ir lengviau pereiti nuo vieno instrumento prie kito.. šiandien mažoji virtuozė rinkosi tarp fortepijono, acoustic bass'o ir vargonų.. ir tikrai ne kartą nustebau, kokie geri buvo sąskambiai.. čia aš rimtai.. kokybiškai įrašius ir pašalinus lapų šiugždinimo intarpus, kai vaikiukas skaitė apie zuikį ir arklius, gautųsi puiki šiuolaikinė muzika, kurios netgi jūs, mielieji nekantrieji skaitytojai, paklausytumėte..

a, dar apie arklius.. yra mūsų nuostabioj knygutėj daina apie keturis arklius.. raudoną, juodą, baltą ir pilką.. na, ir paveiksliukas iliustruojantis kaip jie visi moka gražiai bėgti.. tai mūsų bičiulių dukros, kai susėdusios labai muzikaliai mums atliko dainas iš šios knygutės, kažkodėl dainavo: '' daug asilų, daug asilų" (pastaba: redakcijai merginų ir jų tėvelių pavardės žinomos)..

toliau tęsiu apie šiuolaikinę muziką, jos estetiką ir tendencijas šiuolaikinio gyvenimo gairių kontekste..

po antrojo pasiekiamumo lauko pasiekiamas trečiasis - atsistojus.. atsistojus, greičiausiai galima persukti garso šriubą ir taipogi šiame lauke greičiausiai suplėšomi puslapėliai.. ach, tie puslapėliai.. gal dukra įkvėpimo pagauta būna mažiausiai pakanti netiksliai vaizduojamiems personažams.. arkliams, berniukams, laiveliams.. čia jau taip greit mes atsakymo negausim.. taigi trečiajame lygmenyje greitai išbandomi ritmo, skirtingų instrumentų, garso deriniai.. kai kurie netgi man labai labai patiko.. ai, ką čia kuklinuosi.. man patiko absoliučiai viskas.. kūrinys baigėsi akustinio boso garsams pereinant nuo klaviatūros apačios iki pat ketvirtosios oktavos..

toks tas šiuolaikinis jaunimas ir jo kuriama šiuolaikinė muzika..

pakėlus akis pamatai

2009-03-16T19:00:00.006+02:00

na, kad akis pakelčiau kiek aukščiau, pasidomėjau, ką čia galima būtų nuveikti..

1. abu su Andrium nutarėm, kad gerai būtų nueiti į kokį spektaklį su Rolandu Kazlu, t.y. kad jis ten vaidintų.. paieškojau paieškojau, nieko neišsirinkau.. kol kas tik pas Vilių galiu pasiklausyti jo įgarsinto Batuoto Katino pasakos.. tai bent tiek..
2. bilietai į Madonos koncertą jau guli stalčiuj ir tai yra labai gerai.. net labai gerai.. žiauriai įdomu, ką ten pamatysim rugpjūtį.. nes praėjusio jos turo koncertas tai nerealiai nerealus.. matėm įrašą..
3. ryt einam degustuoti vyno į "La Boheme", o tai irgi yra gerai.. jei teisingai prisimenu, Argentinos vynai.. gal ištversiu be sočios vakarienės?
4. dar paieškojau paieškojau, kad gi jau galima nusipirkti bilietų į B2G.. šiais metais jie birželį www.b2g.lt/.. o praėjusiais metais gaila, kad nebuvom.. tai dabar jau gal dumsim sustiprintai ir sustiprintai dalyvausim.. net stebuklingame facebook'e patapau B2G fanu..

na, daugiau paieškosiu po vakarienės.. nes jau mažasis sūrelius graužia šalimais ;-)

mažmožių dievas

2009-03-16T10:13:00.005+02:00

už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..

čia gal daugiau moterys mane supras.. dukra keliasi 6.30 val., aš pabundu panašiai.. vaiką iš lovelės išsitraukiam apie 7.30 val. .. šiandien - apie 8 val. pusryčiai savaitgalį 5 asmenims.. šiandien - 4.. beveik visi valgo skirtingus patiekalus, mažiausia, net ir iš specializuotos taros ''tik leliukams'' .. džiaugsmas, kad išvis valgo.. nuo vakar vyrukų valgymo randu stalą su krū-ū-ūva trupinių, prie teliko irgi padėklai nukrauti naktinių vaišių likučių.. dar bandau iš indaplovės išgriebti porą reikalingų indų.. bet kaip tyčia būtent jie buvo kreivai sudėti ir būtent ant jų likę keli klioksai.. na, bet nieko.. sėdim mes trise, valgom pusryčius.. kiekvienas apsikabinęs savo meniu..

aišku, kad tik sėdėtume, pusryčiautume ir maloniai pliurptume (Vilius kutena Adelę ir ta palaimingai kikena savo kėdėj).. tai mano žvilgsnis dar kaip tyčia nuslįsta į naujai sukauptas rinkes ant pilvo.. aš gi vis pradedu r e g u l i a r i a i daryti mankštas ir vis beveik prisiruošiu nevalgyti vėlai vakare.. tai tą beveik prisiruošimą aš ir matau rinkių pavidalu.. dar tiek nėra buvę.. na, kad manikiūrą jau einu darytis mėnesį.. ir kad kirpėjai jau skambinu trečia savaitė, tai net neminiu.. nusivylimas savo išvaizda begalinis.. o dar klasiokė po šimto metų nesimatymo žada mus aplankyti.. tai kaip aš jai tokia pasirodysiu?? vyras sako, kad aš tik kūdyn, bet visi tie vyrai akli.. (jei ne į akis moterims žiūri)..

taigi.. mums maloniai valgant košę, kiškių kakučius (neišsigaskite, čia Vilius savo šokoladinius dribsnius taip vadina) ir sumuštinius, pabunda ir šeimos galva.. na, ir šeimos kaklas pasuka žvilgsnį į grindis.. o, dieve.. čia irgi viskas žiauriai negerai..

gal naktį, gal vakar vakare kažkas bandė traukti bandeles iš šaldytuvo.. tai net nežinau, gal jos tokios storos buvo, kad per siauras šaldytuvo dureles gerokai truktelėti teko.. nes ant grindų trupinių ir kokoso drožlių kalnas.. o gal tyčia trupino ir tarkavo ant grindų? gal tarakoną kokį naminį norėjo pamaitinti? man tai paslaptis.. paskui (čia jau po pusryčių) skvarbiu žvilgsniu nužvelgiau ir kitų kambarių grindis.. o, siaube.. o dar tik vakar viskas buvo išsiurbta.. ir dar, vadinas, šuo laikinai uždarytas pagyventi katilinėj, nes labai šeriasi.. kas dar pas mus namie šeriasi??

na, po pusryčių, kaip visuomet maloniai per visus virtuvinius stalo ir spintelių paviršius nusirikiavę trupiniai, puodeliai, lėktutės.. visi maloniai laukia manęs..

ir kodėl būna dienų kaip tyčia, kad vietoj nuostabaus pavasarėjančio oro, saulės, kačiukų ant krūmų.. matau, tik indus, grindis ir trupinius.. ir jie mane varo iš proto.. besivaikydama juos po visus namus, rezgu planą, kaip eisiu prancūzų namų darbus daryti, kaip baigsiu skaityti dvi pradėtas knygas, kaip darysiu savo super mankštą, kaip valgysiu lengvą, subalansuotą "tik pavasariui" maistą.. kaip pagaliau, užsakysiu suolą koridoriui, kurio vis dar nėra..

nes juk už lango toks pavasaris, o aš tokia paskendusi smulkmenose..

šuns filmas

2009-03-14T20:04:00.009+02:00

šiandien šuo nuvažiavo pasiskiepyti, o paskui vėl visą dieną sėdėjo ant smėliuko.. tai jau šįkart neištvėriau jo nenufotografavusi.. tai ir jūs galite pasižiūrėti, kaip šiuolaikiniai šunys laisvalaikį leidžia.. aišku, kaip jis veterinarijos klinikoj gainiojo katiną, tai čia jau kita istorija..

na, o mes, pasidžiaugę netikėta pavasarine šiluma.. labai smarkiai užsiėmėm skanių pietų gaminimu.. viso trys šeimininkės ir viso 4 patiekalai.. neblogai ;-).. vakar radau gal 30 virtuvinių/receptinių blog'ų.. net neįtariau, kad tokia galybė žmonių gali receptus rašyti.. vienuose galima rasti nerealiai gražių nuotraukų.. pvz. : http://bcommebon.canalblog.com/ .. kituose skanių receptų namų repertuarui atnaujinti.. o visi kiti sukasi kažkur per vidurį.. tai sumaniau, ką noriu gaminti.. pietus pradėjom alyvuogių užkandėle (Ingos receptux) su labai skaniais mirkalais.. žolelės, prieskoniukai.. niam niam.. paskui valgėm šepardo pyragą su žuvim, paskui ragavom risoto (Linos receptux) ir užbaigėm kriaušių pyragu.. žodžiu, maitinomės šiandien labai šventiškai.. pavasaris juk! dar maniau, tėčiui gabaliuką pyragiuko įdėsiu, bet kur tau.. tai įdedu jam nuotraukytę:

šuo - pavasario pranašas

2009-03-13T10:42:00.007+02:00

net ir nežinau, ar gali būti šuo pavasario pranašu.. bet pas mus kaime, panašu, kad taip yra..

vis paleidžiam Pikuzą į lauką pasiganyti.. o jis trečiu kosminiu dumia aukštyn keliuku prie kaimynų tvorų.. ir maivosi prieš pririštus šunis, kad laisvas ir nepririštas lakioja.. pasirodo, ne tik žmonės (norėjau, parašyti: "ne tik vyrai", bet labai jau feministiniu blog'ą paversčiau ;-) viens prieš kitą pasigirti mėgsta..

o šiandien žiūriu, atsitūpęs po langais.. ant smėliuko kalnelio.. nosį smėlyje padažęs, žiūri pro langus į mus.. vaizdelis tai neblogas toks: visas kiemas baltas, pilnas sniego.. prie langų jau nutirpusio sniego plotelis ir keli smėlio kauburėliai (būsimos terasos vietoj).. ir šuo su smėlėta nosim.. krutina nosį ir spokso pro langus į kambarį.. Adeliukė porą kartų ėjo patikrinti, gal bandė ir nuvyti šunį, kad eitų pasiganyti po pievas (ne)žaliąsias.. bet jis kaip įbestas sėdėjo ant kalniuko ir krutino tą savo smėlėtą nosį..

greičiausiai - pavasarį jau užuodė ;-) ..

prirausė visas patenkintas daug duobių ir nudūmė katino medžioti.. yra čia toks kaimyno baltas katinas.. tai tiek visas spygaudamas jį gainioja.. esat girdėję spygaujantį Piką? aš esu.. verkiančiai spiegiančiai loja.. katinas tai dumia visas pašiurpęs, bet Pikas pašiurpęs tris kart daugiau..

tokie čia pas mus pavasarėjantys vaizdai už lango..

;-)

Ieva ir eilėraščių konkursas

2009-03-13T10:04:00.007+02:00

išdidus tėtis Andrius labai neturi kada rašyti post'us.. sako, ''vyrams labai sunku multifunkcionuoti".. bet vaikšto namuose labai išdidus. Sveikinam dar kartą laureatę ir džiaugiamės kartu! Ievos sukurtas eilėraštis "Metalinis žirgelis".

Ievos diplomas:

Laimėjusiai I-ąją vietą eilėraščių konkurse
,, Įdomiausia savaitgalio kelionė dviračiu ir pėsčiomis"
konkursą organizavoVilniaus sveiko miesto biuras.

METALINIS ŽIRGELIS

Linksmai sužvengia metalinis žirgas
Ir pasimuisto nekantriai.
Važiuodamas jis jaučiasi laimingas,
Nes jo kanopos ratai, stipinai.

Raita ant žirgo išsiruošiu kelionėn.
Štai - jau kuprinė ant pečių!
Tikiuosi, laikas bėgs maloniai,
Tikiuosi, nesulauksime liūčių.

Veržlus tarsi versmė upelio,
Žirgelis lekia vis tolyn.
Žirgeli, dviratėli mano,
Ačiū, kad su manim buvai kely.

prerijų sodai

2009-03-12T08:55:00.012+02:00

pagaliau radau, ko ieškojau!

nors už lango vėl ir vėl prisninga.. ir pas mus kaime viskas aplink dar balta.. bet mintyse vis kuriu kiemo ir sodo vaizdus.. kaip viskas bus, kai susitvarkysim kiemą ir baigsim statyti tvorą..

tai mano svajonėse sodas turi būti pilnas smilgų, žolynų, prieskonynų ir visokių slaptų užkaborių.. ieškojau ieškojau interneto platybėse, bet niekas man ten netiko.. Andrius vakar net nubraižė kompe visą kiemo-sodo planą.. suplanavom kašio, gėlių, darželio, sūpynių, hamako ir šiaip pagrindines visas linksmybių vietas.. bet man dar norėjosi rasti ir paveikslėlių, ir aprašymų būtent apie tokį sodą, kokio man reikia.. nes tikrai žinau, kad nenoriu jokių visžalių spygliuočių krūmelių.. tikrai nenoriu visaip dekoratyviai apkarpomų krūmelių.. akmenų nenoriu.. prūdelio nenoriu.. na, žodžiu, vos ne viso sąrašo, kur paieškojus lietuviškuose gėlininkų puslapiuose rasdavau.. užsienietiški puslapiai irgi arba super prabangūs sodai, arba šiaip sėklų ir daigų pardavėjai.. klimatas, aišku, kitas, tai nežinia, kiek augalai atsparūs būtų mūsų orams.. tai prisiskaičiau apie naują ūkininkavimo madą ale' ekologiškai.. ir tiek.. kai turiu mažą leliuką, tai ir tokie puslapiai pasidaro aktualūs - kaip užsiauginti ekopomidorą ;-)

taigi.. ieškojau ieškojau.. ir radau stebuklingą ale'sąvoką, kurios, pasirodo, man ir reikėjo - prerijų sodai (noras nr 5).. mane net pavadinimas veža, ką jau kalbėti apie pačius sodų vaizdelius.. ir šiandien netgi radau lietuvišką nuostabų blog'ą ir viską, ko man reikia! valio! valio! valio!

trumpa ištrauka.. paklausykit, kaip nuostabiai skamba: ..." dekoratyvinių žolių grožis yra kitoks, nei daugumos žydinčių žolinių augalų. jų žiedynai nestebina ryškiomis spalvomis, tačiau traukia akį lengvumu, permatomumu, formomis ir netgi šiurenimu vėjyje.".. tai kaip galima išlikti abejingai tokiam aprašymui.. žodžiu, perskaičiau visus tris straipsnius apie prerijų sodus ir vaikštau dabar labai išdidi ir patenkinta, nes radau, ko ieškojau.. aišku, jei ne šiurenimas vėjyje, dar gali papirkti ir ..."ar nenorėtumėt turėti sodo, kuriame beveik nereikėtų dirbti?".. čia jau labiau papirko? ech, jūs.. ;-)

reikės dar pasidomėti straipsniukuose aprašytais augalais ir toliau dėliotis, kaip čia kas pas mus kieme turėtų atrodyti.. nes jau norisi bent ką nors pasidaiginti, pasisėti bent namie, šiltai, arti radiatorių..

nuotraukos blog'e taip pat labai gražios ir netgi galima pasididinus, prikišti nosį ir ištyrinėti detaliau: http://rasosaugalai.blogspot.com .. kartu ten yra ir rožių augintojos blog'as.. tai dar labai ten nesigilinau, nes žinau, kad visko užsimanyčiau ir iš ten.. o, pergolės su vijoklinėmis rožėmis super tiktų prie įvažiavimo, netoli vartų..

[foto: rasosaugalai.blogspot.com]

P.S.

Ieva laimėjo eilėraščio konkursą Vilniaus savivaldybės organizuotame konkurse.. Sveikinu labai jaunąją poetę! o Andrius, kaip išdidus tėvas, žadėjo įdėti eilėraštį ir diplomą, kad visi galėtume pasidžiaugti kartu.. tai, įdomu, kada mes sulauksime....

pagaliau - gimtadienis!

2009-03-10T15:59:00.014+02:00

Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena!
Su gimimo diena! Su gimimo diena! SU GIMIMO DIENA SVEIKINAME TAVE, BEATRIČE!
Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena! Su gimimo diena!

Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! ŽVAKUČIŲ IR DAUG TORTŲ! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute! Daug tortų su viena žvakute!

kokie tie ikimokyklinukai

2009-03-09T11:25:00.006+02:00

.. "DIDŽIAUSIOS BĖDOS – MAŽIAUSIŲJŲ (2009, Nr. 10)

Šiandien aišku, kad ekonomikos nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis nei anksčiau manyta. Apklausos rodo, kad šviesą ekonomikos tunelio gale žmonės tikisi išvysti tik po kelerių metų. Tačiau mažiausius Lietuvos piliečius ugdanti švietimo sistemos dalis jau dabar reikalauja radikalių permainų. Kokių?

<...> Ikimokyklinio ugdymo organizavimas ir finansavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, ir visas problemas, susijusias su ikimokyklinio ugdymo sistemos formavimu, savivaldybės sprendžia pačios. Nors savivaldybių vadovai pabrėžia, kad dabartiniam ikimokykliniam ugdymui lėšų nepakanka, tačiau ką nors iš esmės keisti vis nesiryžta. Pasak L.Milašauskienės, sostinės vaikų darželių direktorių padėtis nėra pavydėtina. Jos tampa be kaltės kaltos už tai, kad jų įstaigos yra perpildytos ir negali patenkinti vaikais besirūpinančių tėvų poreikių. „Esame kaltinamos kyšių ėmimu ir kitomis nuodėmėmis, - sako naujoji LIUĮVA prezidentė. - O juk tėvų paramos prašome ne sau, ne rankinukams ar edukacinių kelionių kelialapiams įsigyti, - už paramos lėšas dažniausiai perkame dažus įstaigų sienoms dažyti.“

L.Milašauskienė pripažįsta, kad sovietinius laikus primenantis ikimokyklinio ugdymo paslaugų deficitas ypač būdingas sostinei. Mat Vilniuje, kitaip negu kituose miestuose, sparčiai didėja gyventojų, o kartu ir vaikų skaičius.

Deficitas, kaip žinia, vienas nevaikšto - jį lydi kiti atgrasūs reiškiniai. „Paskambino ponia iš vienos ministerijos ir prašydama, kad jos atžalą priimčiau nepaisydama vaikų skaičiaus grupėje, pažadėjo pasirūpinti, jog mums būtų paskirtos naujos kėdės - pasakoja L.Milašauskienė. – Ji turbūt galvoja, kad toks veikimo būdas dar gali būti rezultatyvus.“

LIUĮVA prezidentė įsitikinusi, kad spaudžiant ir kaltinant vaikų darželių vadoves jokios ikimokyklinio ugdymo organizavimo ir finansavimo problemos nebus išspręstos. Anot L.Milašauskienės, būtų daug lengviau patenkinti įvairius ikimokyklinio ugdymo paslaugų poreikius, jei į šią sritį valdžia įsileistų daugiau privačios iniciatyvos, ją remtų ir padėtų. Ypač sostinėje. „Vilniuje privačios ikimokyklinio ugdymo paslaugos pirmiausia reikalingos tam, kad dirbantys tėvai turėtų kur palikti savo vaikus, - sako L.Milašauskienė. – Padėtis, kai į vieną vietą vaikų darželyje pretenduoja po 3-4 vaikus, reikalauja labai rimtų sprendimų.“ LIUĮVA prezidentės nuomone, naujų ikimokyklinio ugdymo įstaigų steigimąsi turėtų paskatinti ir paprastesnės tokių įstaigų veiklos higieninės normos.

„Privačių ikimokyklinio ugdymo paslaugų atsiradimas manęs visai negąsdina, - sako L.Milašauskienė. – Ypač jei tokios veiklos imsis ikimokyklinį ugdymą išmanantys žmonės, o valdžia jiems padės.“

Visas apžvalgininko Vytauto STRAZDO straipsnis – „Dialoge“. "...

[foto: dialogas.com]

norai norai norai (1)

2009-03-05T09:34:00.008+02:00

taigi, toliau apie norus..

noriu daug daug apyrankių (2).. ir jau septynias nusipirkau.. bet man reikia dar.. kai turėsiu jų daug daug, tai galėsiu įsivaizduoti, kad atrodau jau beveik taip:

ir jau pamatysiu save ir jūros fone, ir su vėju plaukuose, ir su idealia figūra.. kas norės toliau svaigintis (ten yra nuotraukų ir su drambliais, ir su visokiom gražiom sukniom ir dar visko): www.monsoon.co.uk .

o paskui, kai jau turėsiu vėją plaukuose ir visas kitas smulkmenas, eisiu į woman film festival "šeršėliafam".. kur dar galėčiau taip atrodydama nueiti ir sukelti žiaurų pavydą?? .. ;-) .. kam įdomu ir esate šiuo metu Lietuvoj: serseliafam.wordpress.com .. būtų mano vaikas didesnis, eičiau ir į vaikams skirtą programą, bet dar mūsų dukros ne visai ta amžiaus ir svorio kategorija.. labai sudomino keletas filmų (3), tai pasitarsim su seneliais, kaip čia šį reikaliuką suorganizuoti..

su nuostaba pamatai

2009-03-05T09:22:00.005+02:00

.. "tomis akimirkomis, kai gynybiniai tavo mechanizmai ima silpnėti ir svyruoti, netikėtai tau nuo akių nukrinta uždanga, ir tu su nuostaba pamatai, kad aplink yra žmonių, urie iš tikrųjų mato, girdi ir jaučia vienas kitą, kad šie žmonės iš tiesų išgyvena ir laimę, ir džiaugsmą, ir šie jausmai yra visiškai tikri.

šis pamatymas gali ne juokais tave sukrėsti ir nuliūdinti.

..tu imi suvokti, kad tau nepadės nei tavo laimėjimai, nei tavo išskirtinumas.. kaip didžiausia vertybė tau prieš akis iškyla žmogiškumas ir paprastumas, kuriame slypi nuostabus gebėjimas patirti tikrus žmogiškus jausmus. kai išmoksti priimti žmogišką paprastumą, tavo sugebėjimai tampa ypatingi. jie neturi nieko bendra nei su tavo verte, nei su meile.

tavo kelias namo iš tikrųjų prasideda nuo tada, kai tu bendraudamas su aplinkiniais nustoji naudotis jais, kad palaikytum netikrajį, susikurtąjį savo 'aš', ir pradedi žiūrėti į juos kaip į veidrodžius, kuriuose gali atrasti tikrąjį savo 'aš'." ...

[citata: O. ir D. Lapinai "Ten ir atgal"]

turėjau sulaukti vos ne 25 metų, kad tai suvokčiau.. nerealu..

jau baigiau šią knygą, tai negalėjau dar į lentyną padėti, kol su jumis nepasidalinau šia mintim.. dabar paėmiau A. Baricco "Homeras, Iliada".. taigi, nieko bendra su vaikais ;-)

gal skaitot įdomius blog'us?

2009-03-04T15:09:00.003+02:00

jau kelinta diena vargstu ir labai ieškau įdomių žmonių blog'ų.. labiausiai noriu surasti panašių gyvenimo būdu ar požiūriu žmonių kasdienius užrašus.. dabar įdėjau naują nuorodą savo blog'o dešinėje į Beatos virtuvės blog'ą.. gaila, kad nebėra jos tv laidelės - man patikdavo žiūrėti..

na, bet apie maistą ir vaikų auklėjimą mažai.. noris DAR!.. dar įsidėjau naujas nuorodas į TED.com ir kaobanga.com blog'us.. pažiūrėsiu, ar įtrauks skaitymas..

begalė begalė blog'ų, kuriuose vien krūti paveiksliukai, nuotraukos ar filmukai.. nesiginčiju, viskas super modernu, skoninga ir stilinga.. bet mane tokie užknisa.. copy iš ten, copy iš anen ;-) ..

gal kas skaitot ką nors tokio labai labai??

kažkas atsitiko? Martynas supyko?

2009-03-04T10:11:00.011+02:00

nežinau, kas čia pasidarė, bet po to, kai mano nuostabus kūdikis atsisakė mamos pienuko, taip persigrupavo hormonai (again&again), kad dabar ką veikiu, tai nuolat kurpiu kokias mintis.. sakiau, reikės gal sąrašą kokį sudaryti norų.. nes kai laukiausi ir maitinau kūdikį toks savisaugos instinktas buvo stiprus, kad net vairuot pradėjau siaubingai.. aišku, dar persėdau iš savo sportinio prelude, į šeimyninį universalą.. chi-chi..

dabar taip smarkiai viskas pasikeitė galvoje (again&again).. prisiminiau a.a. J. Ivanauskaitės citatą apie upę.. man kažkada ji tokį stiprų įspūdį padarė.. kad meilė gali būti rami kaip tekanti plati kalnų upė.. tada pagalvojau - nerealiai, ir aš taip noriu.. taip stipriai pasakyta, kad net dabar širdį surakina..

tai va.. dabar man jausmas panašus.. aš taip visko noriu.. stipriai, aiškiai, ramiai.. ir net jei labai stipriai, tai vis tiek nėra būtina smarkiai šokinėti ir makaluotis.. tik akys dega ir tiek..

su kažkuo čia kalbėjau (hmm, žiauriai nepamenu detalių) ir sakiau, gal Adelės gimtadienio proga eisiu miesto gatvėmis su dūdomis ir būgnais (1).. vyras neprieštaravo, o bendraminčių atsirado tą pačią akimirką.. nes toks džiaugsmas džiaugsmas man tas pirmas gimtadienis atrodo..

paskui sumąsčiau, kad noriu kieme prikabinti vėliavėlių (4), kaip budistų maldos vėliavos.. aišku, kalnų fone neišdegs man padaryti ;-), bet beržą vidury kiemo turim.. o tai jau yra gerai.. taigi.. dabar pradėjau galvoti, kaip čia su tom vėliavėlėm susitvarkyti..

radau juokingą psl. http://www.maharajatent.com/ klaikios kokybės nuotraukomis, kur tokių fainų palapinių yra.. ir galima pasirinkti nerealių variantų baldakimų, indiškų kilimėlių, saulės lietsargių.. net tiurbanų.. galima rinktis raštus.. tik žąsinai pasidarę taip, kad paveikslėlių jums negaliu įkelti.. tai jei turėsit kantrybės ieškoti: star canopy, mahe "applique" canopy, children's tent man pasirodė patys smagiausi.. į labai praktiškus, apsaugančius nuo vėjo ir saulės tai net nežiūrėjau.. http://http://www.maharajatent.com/INDIAN%20TENT%20COLLECTION.htm

[foto: monkeycrumb.co.uk]

P.S.

biški ne į temą..

šian pietums taip skaniai pasigaminom daržoves, troškintas grietinėlėje su šerniena apelsinų padaže.. kad negaliu ištverti nepasigyrus..oj, t.y. nepasidžiaugus..

;-)

skin them all

2009-03-03T10:10:00.010+02:00

na, dar tokiam amplua Kudirkos neteko matyti [ www.skinslove.com]:
smagūs šunes:

norėčiau šaldytuvą 'apmūtūriuoti', bet dar nelabai įsispecinę šioj vietoj.. skinslove'ai rašo: "Lithuanian national tradition - to grow trees on the skulls :)".. dar ir su humoro jausmu chebrytė.. kašio fanams, moytoy fanams yra ten gerų dalykėlių..

ir pavadinimai neblogi.. apačioj: "she is happy"..

pasivaikščiojimas po senąjį Vilnių

2009-03-02T13:55:00.007+02:00

kaip gerai praleidau savaitgalį..!
ypač šeštadienį.. tokia gera nuotaika, tiek daug saulės ir tiek daug įvykių viename pasivaikščiojime..

išsiruošėm mes 4 mergiotės po senąjį Vilnių pasivaikštinėti.. tai pati mažiausia savo prabangiuose ratuose beveik visą kelią snaudė, nosį saulei atsukusi.. sakiau, kad niekad dukros rausvai nerengsiu.. bet važinėja dabar vaikas vežimaity rausvu kombinezonu ir rausva nuostabaus grožio kepure.. ir man taip gražu, na, taip gražu.. gerai, kad nors vežimas ne rausvas..

taigi prasidėjo mūsų kelionė nuo Paco gatvėje esančių molio dirbtuvių.. kuriuose jaunoji mergiotė (na, o savo draugę ir save vadinsiu kitaip.. tik dar nesugalvojau kaip) prisiplėšė tris maišus savo ir draugų gamintų molinių darbelių (pamačiusi darbelius, dar kartą nustebau, kokie žmonės kūrybingi).. po to patraukėm mes Antakalnio gatve pro Katedros aikštę iki Ledinio Ledinio Baroko (na, man taip galvoj skamba iš tv reklamos: 'ledinis ledinis pingvinas')..

taigi, atsukusios nosis jau beveik pavasario saulei ir kalboms liejantis laisvai pražygiavom mes iki aikštės.. kalbos buvo tiek, kad nors vežimu vešk.. tai net teko pagreitintai kalbėti, nes kitaip niekaip nebūtume spėjusios visko papasakoti (aišku, visko dar nė viena moteris nė spėjusi)..

ir ką jūs manote, Katedros aikštėj aptikom technikos stebuklą.. ant spaudos kiosko sienos prilipintą dideliausią ekraną su info turistams, gražiais filmukais, nuotraukomis apie Vilnių, turistiniais maršrutais ir kt. kaip tyčia į stebuklingą ekraną švietė saulė, tai mes visomis turėtomis rankovėmis bandėm pasigaminti šešėlio, kad nors ką nors pamatytume.. na, aišku, ir su pasimėgavimu smūgiavom į visus touch screen'o mygtukus.. o prispaudinėjusios Vilniaus vaizdų pėdinom toliau..

pasiekusios Rotušės aikštę, visai neplanuotai pakliuvome į Ledinio Ledinio Baroko ekskursiją.. ir buvau sužavėta šiltu gidės pasakojimu apie ledinę ledinę sieną.. kam teko būti ir žiūrėti į ledines ledines skulpūras, matėte vieną baroko šedevrą nupaišytą ant ledinės ledinės sienos (aš, tai kaip arši miestelėnė pasipiktinau, kodėl gi ta siena be 'vaizdelio'.. pamaniau, gal nespėjo išdrožinėti).. tai pasirodo, ta ledinė ledinė siena atidarymo dieną buvo išpaišyta skirtingų skonių (ir, atitinkamai, spalvų) ledais.. ledų skoniai buvo parenkami pagal norimą išgauti spalvą.. tai va, kas mane linksmai nustebino, kad tą dieną, kai klausėm gidės pasakojimo, tai siena buvo išvis tuščia tuščia.. o įtraukiantis pasakojimas truko ilgai ilgai..

na, kad įtraukiantis, tai čia man pasirodė.. nes mergiotės užsinuobodžiavo, pradėjo žiovauti, tai teko traukti toliau.. o, kai traukti nežinojom, kur .. tai patraukėm į ŠMC.. na, ir kaip visada, kas ištinka mane, kai išeinu su Adeliuke - laiptai.. o laiptų buvo daaaug.. bet aš jų neišsigandau ( iš kur merginai tiek drąsos), nes buvo pritaisytas ir mechanizmas žmonėms ratukuose užkelti.. bet, o šventas naivume, gi niekas iš darbuotojų , pasirodo, nežinojo, kaip juo naudotis.. o ponas X (pavardė pakeista) pastatęs šį mechanizmą pamiršo prainstruktuoti likusius dirbti kolegas.. bet.. kur-buvęs-kur-nebuvęs prisistatė malonus darbuotojas ir pasisiūlė man pagelbėti užnešti vežimėlį su miegančiu nuostabiuoju kūdikėliu.. man, aišku, beliko sutikti su mintimi, kad kiekvienai mamai jos vaikas (su ratais ar be jų) sveria kaip baltas mažytis lengvutis pūkelis (paskui vaikščiojau kaip išsukiotom rankom, nes sugebėjau kažkaip 'įdomiai' paimti rankenas) ir tepti vežimą į viršų, į meno aukštumas..

pasidairėm pasidairėm (dar kartą pagalvojau, kokie visgi žmonės kūrybingi.. dar pagalvojau, kad gyvena gi many nepažinta meninkė).. ir.. visos kaip sutarusios pajutom, kad labai norim valgyti ir prisėsti.. nusileidus laiptais žemyn, maloni kasininkė pasiūlė mums nusileisti į sąlę apačioje ( o ten tai laiptų irgi nemažai taip), nes Adelei turėtų patikti ten tūnantis žvereliai ir gyvūnėliai.. bet jau mūsų kojos turėjo tvirtesnę nuomonę, ką mums reikėtų daryti.. taigi, nužingsniavom mes prisėsti ir ko nors gardaus užkąsti.. o čia teks ir baigti pasakojimą apie mergiočių pasivaikščiojimą, nes po baseino treniruočių prie mūsų prisijungė du vyrukai..

toks tas saulėtas ir smagus mergiočių pasivaikščiojimas po senąjį Vilnių..

;-)

[foto: "vilnius - europos kultūros sostinė 2009"]

2009-03-01T10:04:00.012+02:00

žiūriu pro langą - vėl sninga,

o ne, čia tik kiemsargis nukrito nuo stogo.

lengviau atsidūstu - ačiū dievui, pagaliau pavasaris.

[J. Erlickas]

[foto: extreme-sport.lt ]

dar apie sienas

2009-02-25T14:31:00.006+02:00

kalbant apie sienas, tai visas lauko sienas išpaišyčiau (o gal p. Tadas Šimkus galėtų išpaišyti?): http://www.moytoy.eu/en/ART-SPACE/COMMUNITY/TADAS-ŠIMKUS

buvo Juodkrantėj, Nidoj, Kaune ir kt. miestuose keliaujanti paroda.. gal užsiimti ir man? gal kokį savo stilių sukursiu? jei ne MoyToy, tai bent šiaip ekspresyvusis maskatavimas teptuku būtų? nors suvaldyti tokį formatą, kaip ten buvo, tai blyn galvą paskaustų ne juokais.. jau nuo mažo formatėlio galva kvadratinė man būna..

veža nerealiai jo darbai..

a, dar mano draugė (kuri tikrai nėra pažadukė) žadėjo man raudoną paveikslą.. tai jau įkaliau vinį sienoje, jeigu ką..

;-)

apie gyvenimo džiaugsmą

2009-02-23T10:45:00.009+02:00

prieš kelias dienas pradėjau skaityti kitą oranžinę knygą.. vieną oranžinę baigiau, antrą - pradėjau.. tai praverčiau kokius 30 - 40 puslapių 'ant smūgio', o paskui pradėjau skaityti.. dabar randu ten vis geresnių minčių.. pirmoje knygos dalyje rašo vyras.. lakoniškai ir be didelių švelnybių..

..." išmokti priimti vaiką, vadinasi sukurti jam ypač palankią aplinką vystytis - besąlygiškos meilės aplinką. o tam būtinai reikia tapti vaiku. grįžti į savo vidinį vaiką. Jei negalite to padaryti be kitų pagalbos, atsisėskite ant grindų ir stebėkite pasaulį iš apačios. Kaip atrodys pasaulis?

pirmiausia, jei esate lauke, nustebsite pamatę, kad žemė labai arti jūsų. su visais akmenėliais, vabaliukais, žolytėmis. todėl jums artimos ir suprantamos tampa vabaliukų bėdos, žolytės vargai. suaugę - paslaptingi milžinai, kurių tik kojos matyti. ten, viršuje, žmonės kalba nesuprantamomis temomis." ...

čia tik nedidelė ištrauka, o tolimesnį minties vingį galima numatyti.. tai, kai suaugusių lūkesčiai vaikų atžvilgiu, kiek nesutampa su pačio vaiko norais ir jo prigimtimi..

..."kiekvienas vaikas siekia realizuoti s a v o galimybes. būtent savo, o ne jūsų. puikūs, teisingi ir naudingi patarimai (dantų valymas, rėžimas, vėliau - išsilavinimas, sportas, šokiai, muzika, dailė) yra jūsų. vaiko asmenybės augimas - tai galimybių realizavimas. žinoma, kai kurie ypač paklusnūs vaikai lengvai perima jūsų elgesio ypatumus. tačiau tai tik sulėtina jų galimybių realizavimąsi.

mes visi žinome tai teoriškai. kodėl vaikus taip atkakliai verčiame būti ne savimi? todėl, kad sau daug ko neleidžiame - mes nelabai mokame būti savimi. apsimetame, kad neturime vidinio vaiko. užtat mokame patikti tiems, ką laikome autoritetais. ir ką su tuo daryti? yra toks posakis: "išsigydyk pats, tuomet aplinkiniai išsigelbės"...

...skatinti vaiko augimą taip pat reiškia leisti jam gyventi. ir leisti jam klysti.

kai neleidi sau klysti, tampi neurotišku."....

dėl autoriaus stiliaus galima ginčytis.. dėl naudojamų terminų - taip pat.. bet turbūt psichoanalizėj naudojami tokie terminai ir tiek..

taigi..

tas uždaras ratas prasideda labai anksti.. aš irgi labai ilgai neleidau sau klysti, viską norėjau padaryti teisingai iš pirmo karto.. dabar pradedu galvoti, kad kaip teisingai mus beauklėtų mūsų tėvai (mano tėvai - vieni iš 7 mln. ir išvis mums visiems dar mokytis iš jų ir mokytis), vis tiek paauglystėje arba iš vaikystės ar net kūdikystės mes atsinešam kažkokius charakterio ''netikslumus'', kuriuos paskui augdami bandome sureguliuoti.. aš, pavyzdziui, norėjau viską iš pirmo karto padaryti tobulai.. elgtis labai atsakingai.. ir manimi turėjo didžiuotis tėvai, turėjau juos džiuginti.. ko iš manęs tikėjo, taip aš ir padariau.. dabar pati savo namuose matau, kad mes kiekviena savo mintimi, kiekvienu žodžiu programuojame savo vaikus.. ir jie elgiasi taip, kokią programą mes jiems uždedam.. jei tai labai stipriai nesutaps su vaiko prigimtimi, jis anksčiau ar vėliau norės iš viso to išsilaisvinti.. jei turės tam drąsos..

aš ilgai tikėjau, kad negaliu klysti, negaliu nežinoti.. negaliu pasielgti neatsakingai.. jau ten apie bile kokių bernų parodymą tėvams tai ir kalbos būti negalėjo.. tėvai niekada man žodžiais nieko nėra sakę, tik juos labai džiugindavo geras vaiko elgesys.. to ir užteko..

tai net ir savo svajonių princą turėjau parodyti iškart tą tobulą, o ne bilekokį eksperimentinį egzempliorių.. tik taip jau susiklostė, kad būtent su tuo savu princu aš daugiausiai visko ir nežinodavau, ir kvailų klausimų užduodavau daugiausiai.. ir išvis man prasidėjo chroniškas žodžių susimaišymas, kai pasakau visiškai ne tuos žodžius, kuriuos reikia.. ir buityje pasidariau ne tokia smarki ir sumani.. ir net ne tokia greita kaip anksčiau (aš garsėjau savo vokiška tvarka ir pareigingumu).. žodžiu, pasidariau visokia labai net nepavyzdinga.. jau iš pirmūnų lentos tikrai mane išmetė ir dar su trenksmu..

a, dar nepaminėjau klaidų.. taip šito gero irgi pasipylė su kaupu.. ir klysti pradėjau, ir istorijas pasakoti visiškai atvirkščiai suminėdama visus ten buvusius skaičius (pvz.: 200 ledinių skulptūrų Rotušės aikštėj per Ledinį Ledinį Baroką.. o iš tikro 7 iš 200 t ledo).. ir ką? ogi nieko.. visiškai sau atsipūtusi mėgaujuosi prabanga būti netobula.. (aišku, ką tuo tarpu galvoja vyras.. čia jau kitas klausimas)..

knygos autorius toliau apibūdina tuos neurotiškus žmones (fui, na ir terminas).. nors tikrai kiekvienas to turim savy..taigi .."jie iš visų jėgų stengiasi vaidinti savimi pasitikinčius individus. dėl to jie kartais jaučia stiprų nepaaiškinamą nerimą; jaučiasi priklausomi nuo kitų žmonių, nors jų nemėgsta, labai bijo gyventi: nemoka iš širdies džiaugtis, iš visų jėgų surikti, pravirkti, suklysti ir t.t." ...

visiems mums tai būdinga, tik klausimas, kiek mes stengiamės save sugrąžinti į tą balansą.. kiek mes atrandame vidinio vaiko savyje..

va taip va va...

;-)

[citatos iš O. ir D. Lapinų knygos "Ten ir atgal"]

pasivaikščiojimas po itališką kepyklą

2009-02-21T11:01:00.006+02:00

kaip viskas keičiasi..
kai ieškai savo žmogaus, antros puseles, suki galvą, kur jį rasti.. sukioji galvą, kad jo nepražiopsotum.. ieškai ieškai, žiūri žiūri.. nori jausti jo šilumą ir artumą.. paskui, kai jau randi ir gyveni su juo gražiai savo jaukiame lizdelyje, oj, kaip smagu kur ištrūkti ir žinoti, kad namie esi laukiama..

paskui su vaikiukais vėl ta pati istorija.. nori nori, lauki lauki.. o kai jau turi savo stebuklą namie.. ir dar kitą stebuklą, kurio jau sulaukei anksčiau, oj, kaip smagu kur ištrūkti žmonėse pasisukioti.. ir.. žinoti, kad namie tavęs laukia jau du burbuliai..

galimi ir kiti variantai.. pvz.: ištrūkti kur su vyru iš namų, palikus taip retai mus lankančius senelius.. ir palikti anūkėle jų priežiūrai.. žodžiu, variantų gali būti smagių.. ir, oj, kaip smagu dumti pro duris.. net saldu..

tai aš čia prieš porą dienelių savo mėgiamam blog'e paskaičiau apie šaunią ir labai skanią itališką kepyklą Dominikonų g. 16.. ir žūtbut man prireikė ten nueiti.. taigi po savo prašmatniųjų prancūzų kalbos kursų prašmatniame prancūzų kultūros centre, sumąsčiau ten nudūlinti.. paskaitos metu sėdėdama suole vis pasukioju galvą į šonus ir pro langus pasidairau.. pro vieną langą matosi Gedimino pilis, pro kitą - senamiesčio senamiestingų pastatų stogai.. nuo tokių vaizdų taaaiiipp užtraukia noras kokį dūmą papešti.. kad nors imk ir tuoj pat eik į artimiausią kioskelį cigariukų nusipirkti.. žodžiu, jausena super..

taigi, kažkurį vakarą, planas po paskaitos buvo nueiti į kepyklą ir prisipirkti visko.. daug daug, nesvarbu po kiek.. (man tai visai dažnai būna toks noras prisipirkti dauug.. bet nuėjus ne visada turi, ko..).. taigi su vėjeliu ėjau senamiesčio gatvelėmis nešina savo prašmatnia rankine (kurią padovanojo vyras ir kuri kainavo kosminius pinigus) ir naujutėlaičiais prancūzų kalbos vadovėliais..

atėjau į kepyklą, tai, kaip ir minėjau anksčiau, kaip ir dera Vilniaus senamiesčiui, duris vos atidariau.. sunkios kaip nežinia kas.. tarpelis įlįsti į kepyklą siaurytis siaurytis.. vos sulindau ( tai buvau tik su rankine ir dar jau pradėjau lieknėjimo programą).. tai jau apie dukrą ir jos vežimą belieka patylėti.. nes su pagalba ar be kepykloje abi tikrai niekaip niekuo nepasivaišintume.. bet aš čia ne apie problemas kalbėti susiruošiau...

nekreipiant dėmesio į senamiesčios architektūros ypatumus, nusipirkau dieviško skonio skanumynų.. kuriuose beveik maloni moteris supakavo į dailius maišelius ir išdidžiai kaliosinau mašinos link.. aišku, kad vyras dar prašė nupirkti kažkokio niekingo alaus, man visai išgaravo iš galvos.. nes gi grįžau su tookiu lobiu namo.. apturėjom mes prašmatnią vakarienę su ančių paštetu ( nerealiai nerealiai skaniu.. eisiu ten vėl).. ir morkų pyragu (kurį dievinu.. teks eiti ten vėl).. raikėm mes pugliese duoną.. (na, tokią skanią, kad net vėl ten nueiti užsimaniau..) sakiau, kitą kartą visko pirksiu dar daugiau ir kviesiu dar daugiau valgytojų, ir kimšiu vyno butelį ir trauksiu dar daugiau tepalų iš atsargų lentynos.. ir ... jau dabar įsivaizduoju, kad skanu bus dieviškai..

skanaus..

;-)

kūdikių maitinimo patarimai

2009-02-19T10:44:00.005+02:00

čia nelabai seniai sukinėjomės mes po virtuvę.. aš matinau Adelę, Andrius trynėsi netoliese, buvo dar keletas žmonių.. triukšmas toks visai nemenkas.. visi kažką veikia ir dar patarimus kitiems į visas puses žarsto.. aišku, aš, nenorėdama atsilikti, visiems patariau gausiausiai.. kaip ką gaminti, iš kur imti ir kur padėti.. Andrius atsisėdo priešais mane kitame stalo gale (o pas mus stalai, kaip žinia, ilgiii).. ir pradėjo žarstyti patarimus man, kaip maitinti vaiką (tipo auklėjamoji priemonė, kad aš kitus mažiau auklėčiau..;-)..

aš, žinoma, labai piktinausi, ir pasakiau, kad gal jis raštu galėtų man tuos patarimus parašyti.. (jis mėgsta man taip sakyti, kai gausingais kiekiais jam patarimus žarstau).. kad galėčiau susikaupusi atsisėsti, perskaityti ir įsiminti.. tai jis atsitempė kompiuterį ir va ką man vėliau atsiuntė:

...siunčiu jums didelį patarimų sąrašą. būdamas visokeriopas ekspertas dar ne papakankamai išpertas, siunčiu jums išminties žiupsnelį, kad pastūmėtų jus į tikrą kelią. o patarimai tie vertingi yr be galo, nes tik tada gali pasiekti idealą.

vaikeliuko maitinimo patarimai:

1. maitinti vaiką tik dešine ranka, kad nepradėtų pūsti pilvo nuo makaronų;

2. maitinant vaiką neskaniom košėm, reikia plačiai šypsotis, idant tokiu būdu atkompensuoti skonio trūkumus;

3. vaikui duoti tik tinkamą maistą tinkamu metu. duodant netinkamą maistą netinkamu metu vaikas blogai valgo;

4. su vaiku žaisti tik nacionalinius tautinius žaidimus, idant išauginti tikra patriotę;

5. vaiką migdyti tik su lopšinėm. jei neima dainingos nuotaikos, galima pasidėti po pagalve mažą knygutę su lopšinėm;

6. svarbiausia yra mamos nuotaikos. vaikai savo nuotaikų turi maždaug 40 proc mažiau. taigi mamytė turi teorinį šansą sureguliuoti vaiko nuotaikas savo nuožiūra.

7. kišant šaukštą į burną reikia sakyti: 'am am'. vaikas turi žinoti, kas vyksta;

8. nepatartina vaikeliuko maitinti stambiu maistu, kol dar neturi daug dantų. maistelį sunku sukramtyti, tai gali net nosytė susiraukc;

9. vaiko maitinimo metu negalima pačiai valgyti be sustojimo, nes vaikas gali užsipavydėti kito maisto;

10. maitinant vaiką nepatartina žarstyti patarimus visiems kitiems, ką jiem reikai daryti .

...

tai taip mes ir gyvenam smagiai

;-)

su kanoja nuo kalniukų?

2009-02-16T11:28:00.008+02:00

taip gerai savaitgalį pabuvom kaime!.. ir kaip super gerai kanoja pačiuožinėjom nuo dzūkiškų kalniukų... taip taip, teisingai perskaitei - kanoja nuo kalniukų.. - gerų minčių kaimo chebrai niekada netrūksta..

prasidėjo viskas labai nekaltai.. vaikučiai, rogutės, sniegas, kalniukai.. paskui chebrytei mintys ėjo tik drąsyn.. pririšus prie dviračio roges, toks junginys irgi ėmė leistis nuo kalnų.. žiūrėti buvo nelabai jauku.. nes sėdinčio rogėse, keturiais mazgais susimazgiusio dvimetrinio dzūko veidas kažkodėl būdavo įtartinai arti dviračio galinės padangos.. na, bet didelis noras nugali viską.. kaip sako mano tėtis - svarbiausia - norėti.. (pritariu, kad bjauru, kai žmogus nieko nenori).. tai po tokių vaizdelių sekė dar geresni..

iš slaptųjų užkaborių buvo ištempa kanoja.. ir tie patys dvimetriniai susikomplektavo su ja slysti nuo snieguoto kalniuko.. atrakcija tikrai verta dėmesio.. tik, kai paskui išbandžiau pati, biški užpakalis visus žemės nelygumus skaičiuoja, kol nuo kalnelio leidiesi.. bet, palyginus, tai minimalūs nepatogumai..

paskui, žinoma, pasiūlėm ir vaikams (mažesniems nei 160 cm) pasidžiaugti šia atrakcija.. rimti ir racionalūs vyrai buvo labai prieš šią nepamatuotą riziką.. mes su Inga (turbūt biški neadekvačiai vertindamos situacijos rimtumą) šaukėm, kad viskas čia gerai ir visus norinčius reikia leisti nuo kalniukėlio.. kas ten gali atsitikti ant tokio mažyyčio dzūkiško kalnelio?.. vaikas sutiko vienas, kitas, kaip ir buvo numatyta, pasipiktinęs nuėjo šonan ;-).. (aišku, aš galiu tik įsivaizduoti pasipiktinimą kai kurių asmenų, jei tik jie būtų žinoję, kuo jų vaikai 'verčiami' užsiimti).. chi-chi.. bet nuo man dar tik smagiau ;-)..

taigi mažasis drąsuolis - šaunuolis narsiai atlaikė irklo funkciją atliekančios karties keliamą gaivų sniegučio dušą tiesiai į veidą.. ir nusileido su trenksmu.. jaunojo kanojų bandytojo akys buvo oho-ho kokio didumo.. žodžiu, susižavėjimas buvo milžiniškas (nepabijokim to žodžio)..

vėliau jau keturi veikėjai ir dvi veikėjos zyliojo po kaimo apylinkes su kanoja.. oj, beje su Inga skrisdamos nepatikrinta trąsa mes ją bemaž perpus ir perlaužėm.. taigi su kanoja, viena kartim, vienomis rogėmis ir dviračiu.. visos priemonės buvo paruoštos kanojų bandytojų skraidytojų išmislams įgyvendinti nedelsiant nė sekundės po tų išmislų gimimo..

tai panašiai viskas taip ir buvo..

o aš, kaip visada rašau, apie būdus, kaip auklėjami vaikai ir kas iš to išauga..

P.S.

dar nepaminėjau, kad buvo ir nuostolių visoj šioj odisėjoj.. negrįžtamai 'nuskinta' viena močiutės obelis.. bet susirinkusi autoritetinga taryba nusprendė, kad be pavasario močiutė tikrai nepastebės..

P.P.S.

a, ir dar vis belakstant su kanoja nuo kalnelių neapleido mintis, kad jei Ingutė nuo didelio entuziazmo gimtadienio proga susitraumuotų netyčia, tai kaip vaikystėj pristatytume sulūžusią dukrytę mamai.. su gimtadieniu, Inga!

Rune Guneriussen

2009-02-10T17:03:00.005+02:00

užvakar buvau prie jūros - norėčiau taip pagulėti pučiant vėjui..

tai tiek..

;-)

apie laiptus

2009-02-10T12:20:00.007+02:00

keistai su tais laiptais.. tik kai pati pradėjau stumdyti vežimėlį po senamiestį ir jo apylinkes, pastebėjau, kiek gi daug tų laiptų yra.. kai laukiausi ir vaikščiojau su atsikišusiu pilvuku, vis stebėjausi, kad parduotuvėse visiškai nėra kur prisėsti.. na, taip, yra lauke suoliukų, bet kai žiema su minus dešimt, tai nelabai tie lauko suoliukai traukia.. o net į prabangumą linkusiose pardose nėra kur prisėsti.. tik vienoj (berods, Esprit pardoj buvo suolelis, kuriuo labai apsidžiaugiau).. dabar kitas trukdis - laiptai.. net į gamtą ir žmogų orientuotos ekologiškų prekių ar vaikams skirtos parduotuvėlės senamiestyje turi tą magišką skaičių laiptų, kurių jau niekaip nesugebu įveikti su vežimėliu - trys.. ir, atrodo, jau mėgstu pasisukioti tikrai simpatiškose malonių ir protingų verslininkių moterų, kurios pačios augina mažus vaikučius, įsteigtose parduotuvėlėse.. tai jei sugebu kažkokiu būdu dar per laiptus užsikabaroti, tai bus arba super siauros durys.. ir be šansų bus tilpti vežimuko ratams, arba jos bus tokios svorio (čia jau šiaip apie prašmatnių drabužių pardas), kad besilaikant pakibus ant vieno ratuko, tikrai jau ne mano nosiai dar ir laikyti duris..

tokiais atvejais pagalvoju ne tik apie mažiulius auginančius žmones, bet ir apie negalią turinčius, ratukuose važinėjančius žmones.. ir tikrai jau tik paistalais ir teorijomis lieka kalbos apie toleranciją.. uždara mes dar ir giliai provinciali šalis.. (myliu savo tėvynę..) bet labai linkiu tautiečiams kuo daugiau keliauti ir kuo daugiau pamatyti.. kad tolerancija ir plačiu akiračiu galėtume ne tik teoriškai pasididžiuoti.. aišku, geriausia, kai kitokie nei mes yra per saugų mūsų suvokimui atstumą.. o mūsų pačių panosėj būtų tik mums nuo gimimo įprasti ir matyti vaizdeliai ir žmonės..

atrodo tie laiptukai - gyvenimo smulkmena.. aš galiu rinktis.. palikti vaiką namie ir su drauge pasivaikštinėti po parduotuves ir miesto gatves.. ar pasivaikščioti su vaiku, bet paprašyti vyro, kad jis lauke pastypsotų su vaikų prie tų nelempų laiptukų (nors mano vyrui tie laiptai - vieni juokai).. arba važiuoti į madingus prekybos centrus.. ten jokių problemų - nei laiptukų, nei lietaus ar sniego..

vis mėgstu iš italų pakrizenti.. ypač pietuose gyvenančių.. bet neseniai sukiojausi itališkose parduotuvėlėse, ir visur šalia laiptų buvo užvažiavimai ratukams.. visur.. tai kaip čia taip..

kas gali suprasti moterį?

2008-12-17T11:05:00.006+02:00

ir kas gali suprasti moterį? protu, turbūt, - niekas..

kaip toj reklamoj - ūmom Rasiju nie paniat..

visos mes daug daug daug kalbam su draugėm ir svajojam, koks gi turėtų būti mūsų svajonių princas.. na, bent jau tikrai žinom, kokie žąsinai ir šiaip mėmės mums tikrai nepatinka ir kelia pasidygėjimą.. bet, kai tas svajonių princas, neduok die, dar ir elgiasi, kaip visad manei, kad tikras vyras turi elgtis.. vis tiek viskas blogai..

ir nereikia galvoti, kad 'viskas' yra sąrašas mūsų visų įmanomų reikalavimų vyrams.. tas didysis 'viskas' yra atskira eilutė visame tame sąraše.. ir ji vadinasi ' viskas'.. na, kai tas 'viskas'' yra negerai, tada vat būkit mieli ir patys jau mąstykite, kaip padaryti, kad 'viskas' būtų gerai..

vat, visad maniau, kad tikras vyras turi tūrėti savo tikslų ir jų nuolatos siekti.. t.y. kažkuo domėtis, turėti hobbi, siekti karjeros ir pan.. tam tikra prasme, tie tikslai padaro tą svajonių princą truputį paslaptingą, sunkiau pasiekiamą.. (kuriai gi iš mūsų patinka lengvai suvyniojami vyriokai? mėmės, pasakytume..)..

aišku, norėtume, kad mūsų vyrai nuolat būtų šalia.. visad ant rankų nešiotų, laikytų apkabinę ir ditirambus giedotų.. bet, kai pagalvoju, kad visą dieną leistume kartu ir tik vienas kitam į akis žiūrėtume.. turbūt jau po trijų dienų pasidaryčiau ragana, kuri kuo greičiau tą pasakų princą žūtbūt norėtų kur į mūšį išsiųsti..

taigi, kai vyras, nematęs mūsų nuostabiausio pasaulyje kūdikio d a u g i a u (!) nei parą, pasako, kaip nuostabiai šypsosi mūsų kūdikis, ir, apsisukęs ant kulno, išvažiuoja trim dienom.. supranti, kad viskas gi čia yra gerai.. kad pati būtent taip ir norėjau, kad būtų.. ir, maža to, visuomet jį skatinau..

tai kas gi mums belieka, mielosios?

surasti kažką kito, prie ko galėtume prikibti?

einu, išsivirsiu kavos ir pamąstysiu, kas gi tai galėtų būti ;-)..